Vietoje badmintono rakečių į rankas buvo galima imti keptuves ir atmušinėti iš audinio pasiūtą ryšulį, o norintieji patirti ką nors panašaus į Lašininio ir Kanapinio kovos įkarštį turėjo galimybę pasimušti puspilniais javų drobiniais maišais.

Užgavėnių akcentu tapo šiaudinės Morės deginimas arba simbolinis žiemos išvarymas iš kiemo. Šiais metais Morė buvo papuošta tautiniais rūbais, aplink ją būriavosi persirengėliai, kurie kartu su tūkstantine žiūrovų minia liepė žiemai bėgti lauk iš kiemo.

Dar prieš deginant Morę surengta tradicinė Lašininio ir Kanapinio kova, tačiau pastarasis pergalę pasiekė ypač greitai. Tai sukėlė kai kurių žiūrovų nusivylimą, tuo tarpu didžioji minios dalis mindžikuodama laukė pagrindinio šventės akcento bei skundėsi šaltoku oru.

Šaltis veikiausiai ir lėmė tai, kad sudeginus Morę, didžiulė minia patraukė į išėjimo pusę - dėl šios priežasties susidarė kamščiai, o dalis Užgavėnių dalyvių ėmė skintis kelią per užšalusį upelį, kabindamiesi už krūmynų kopė kalno šlaitu. Kai kurie šventės dalyviai piktinosi, jog organizatoriai nesuvaldė žmonių srautų – kamščiai kiek po vidurdienio buvo susidarę ir ties įėjimu į muziejų, mat bilietai buvo pardavinėjami vos keliose kasose.

Bilietas suaugusiam asmeniu kainavo 8 Lt, vaikams, studentams ir pensininkams – 4 Lt.

DELFI primena, kad tikros Užgavėnės bus švenčiamos vasario 24 d. Po šios dienos laikoma, jog prasidės Gavėnia, kuri truks iki Velykų. Šiuo laikotarpiu tikintieji žmonės skatinami pasninkauti, nevalgyti mėsos.