Metinė prenumerata kainuoja šimtus
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė savivaldybėje net nematęs „Valstybės žinių“ ir nustebo išgirdęs, kad jas užsisakyti reikia.
„Daug egzempliorių neužsakome – tik pagrindiniams padaliniams. Jei prenumerata nebūtų privaloma, jos tikrai atsisakytume, - DELFI sakė jis. – Turbūt 99,9 proc. žmonių dirba kompiuteriais, naudojasi internetu. Tokiu būdu ieškoti informacijos ir ją tvarkyti kur kas lengviau. Juolab kas pas mus įstatymų, apstatymų, pakeitimų, pataisymų ir atitaisymų – devynios galybės. Kaip viską surasti žurnaluose?“
Pagal įstatymus, teisės aktai įsigalioja juos paskelbus „Valstybės žiniose“, tam tikrais atvejais – paskelbus visuomenės informavimo priemonėse ar atitinkamos institucijos tinklalapyje. Valstybės institucijoms šį leidinį prenumeruoti privaloma, tačiau jų pavyzdžiu seka ir kai kurios privačios bendrovės bei organizacijos.
Dukart per savaitę pasirodančiose „Valstybės žiniose“ spausdinami Seimo priimti įstatymai, prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai, kitų institucijų norminiai teisės aktai. Kartu leidžiamuose „Informaciniuose pranešimuose“ spausdinama skelbimai apie viešuosius pirkimus, konkursus ir panaši informacija.
Kadangi Seimas dažniausiai tik keičia jau priimtus įstatymus, o naujus įstatymus ar naujas jų redakcijas priima gana retai, „Valstybės žiniose“ dažniausiai spausdinamos tik pataisos, kurias dažnai sudaro vos vienas sakinys ar pastraipa. Visus naujus teisės aktus galima rasti internete.
Interneto svetainėje skelbiama, kad „Valstybės žinių“ prenumerata metams kainuoja 571,2 Lt (su PVM), „Informacinių pranešimų“ – 342,72 Lt. Prenumeruojant tik .pdf formatu, kaina sumažėja atitinkamai iki 242,76 Lt ir 228,48 Lt.
Iki šiol „Valstybės žinias“ užsisakydavusių bendrovių darbuotojai DELFI pripažino, kad taupymo sumetimais prenumeratos atsisakė. Pašnekovai neslėpė, kad popierinis leidinys jiems būdavo mažai naudingas, - dažniausiai naujas numeris net neatverstas būdavo padedamas į lentyną, o ieškoti informacijos senesniuose esą nepatogu.
Užsisakyti privaloma, bet to nepadarius nebaudžia
Kaip DELFI teigė valstybės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktorius Jonas Lionginas, „Valstybės žinios“ yra oficialus leidinys, todėl jo leidyba privaloma.
„Jame spausdinami visi svarbiausi teisės aktai, jį pasiima Europos Sąjunga. Visame pasaulyje yra tokie leidiniai. Pagal mūsų įstatymus, tik popierinis teisės aktų variantas yra oficialus, tik popierinį variantą pripažįsta teismai. Būtų gerai, kad papildytų įstatymus ir nurodytų, jog .pdf formato dokumentas gali būti oficialus šaltinis. Tačiau manau, kad per metus kitus liks nedaug popierinių egzempliorių – vartotojams patogiau viską rasti internete“, - kalbėjo J. Lionginas.
Pasak jo, prieš ketverius metus „Valstybės žinių“ prenumeratorių buvo apie 12 tūkst., dabar jų likę 4,9 tūkst. Esą tik 42 proc. prenumeratorių yra valstybinės institucijos. Dar apie 600 prenumeratorių užsisakę tik .pdf formatą.
„Yra toks įstatymas, kad reikėtų „Valstybės žinias“ užsisakyti ir komplektuoti. Bet niekur neparašyta, kad to nepadarius bus baudžiama“, - teigė pašnekovas.
Iš biudžetinių įstaigų už prenumeratą šiemet leidykla planuoja gauti apie 760 tūkst. Lt, iš privataus sektorius – apie 940 tūkst. Lt. Bendros pajamos, gaunamos ir iš albumų leidybos, vizitinių kortelių spausdinimo bei kitos panašios veiklos, per metus sudaro apie 5 mln. Lt.
Teisės aktus iš popieriaus nori perkelti į internetą
Teisingumo ministerija šią savaitę pranešė parengusi Teisės aktų skelbimo koncepciją, kaip pereiti nuo popierinės prie vieningos oficialios elektroninės teisės aktų skelbimo formos. Ji artimiausiu metu bus pateikta svarstyti Vyriausybei.
Ministras Remigijus Šimašius ragina įteisinti elektroninę teisės aktų skelbimo formą ir per keletą metų paversti ją pagrindiniu oficialiu teisės aktų skelbimo būdu.
Lietuvoje nėra oficialios ir laisvai prieinamos elektroninės sistemos, kur būtų kaupiami visi originalūs, aktualūs, naujausi teisės aktų tekstai, projektai ir lydimoji medžiaga. Vieningoje elektroninėje sistemoje esą būtų skelbiami ir teismų baigiamieji sprendimai, be to, joje būtų galima rengti teisės aktų projektus.
Be kita ko, dokumente siūloma dar šiemet atsisakyti privalomos „Valstybės žinių" prenumeratos. Tai esą leistų kasmet sutaupyti apie 4,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Tiesa, dalis naujoje elektroninėje sistemoje pateikiamos informacijos būtų mokama. Paprastiems vartotojams reikalinga informacija (įstatymai, Seimo ir Vyriausybės nutarimai ir pan.) būtų prieinami visiems, tačiau, pavyzdžiui, norint sužinoti, kaip pataisos susijusios su kitais teisės aktais, kaip tam tikras klausimas buvo reglamentuojamas anksčiau, tektų susimokėti.
Anot ministerijos, Europos valstybėse atsisakoma popierinės teisės aktų skelbimo formos. Pavyzdžiui, Estijoje nuo 2007 m. spausdinami tik 5 kontroliniai specialaus leidinio egzemplioriai, o Vengrijoje 2008 m. pavasarį nuspręsta elektroninę formą palikti vieninteliu oficialiu teisės aktų skelbimo būdu.
Pasakojimai apie Seimą – už 100 tūkst. Lt per metus
Dar vienas privalomas leidinys – tų pačių „Valstybės žinių“ leidžiamas mėnesinis žurnalas „Seimo kronika“. Anot parlamento Statuto, taip siekiama geriau informuoti visuomenę. „Seimo kronikoje“ pateikiami Seimo posėdžių aprašymai, priimtų įstatymų sąrašas, balsavimo rezultatai, parlamentarų pareiškimų santraukos, Seimo vadovo potvarkiai, valdybos, komitetų ir frakcijų sprendimai, naujai įregistruoti teisės aktų projektai, kita informacija apie Seimo veiklą. Visa tai galima rasti Seimo interneto svetainėje.
Biuletenis „Seimo kronika" dar 1997 m. tapo iliustruotu savaitiniu žurnalu. Kaip teigiama parlamento tinklalapyje, jis daugiausia platinamas tarp politikų – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kartu leidžiamas reprezentacinis mėnraštis anglų kalba „Parliamentary Mirror“ („Parlamento veidrodis“). Žurnalas siunčiamas užsienio parlamentų, vyriausybių vadovams, svarbiausioms bibliotekoms.
„Jame pristatomi įvykiai užsieniečiams iliustruoja, kaip Lietuvoje plėtojama parlamentinė demokratija, taip pat stengiamės informuoti apie esminius užsienio politikos sprendimus ir siekius, - rašoma Seimo tinklalapyje. – Jau susikaupė pluoštas pageidavimų, patvirtinančių susidomėjimą šiuo mėnraščiu Vakarų Europos parlamentuose, bibliotekose (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų, Naujosios Zelandijos parlamento, etc).“
Kaip DELFI informavo Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorės pavaduotoja Dalia Špakauskienė, pernai abiejų mėnraščių leidyba atsiėjo apie 100 tūkst. Lt.
CD informacijos būtų daugiau, bet kainuotų brangiau
Įstatymas numato, kad po kiekvienų rinkimų VRK turi išleisti specialų leidinį. Nors niekur neparašyta, kad tai turi būti spausdintas leidinys, tradiciškai leidžiama knyga. Anot komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, buvo svarstoma, ar „leidiniu“ galėtų tapti CD pateikta informacija, bet nuspręsta, kad tai turi būti popierinis variantas. Norint išvengti šio galvosūkio esą reikėtų pataisyti įstatymą.
Knygos apie pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus tiražas bus maždaug 400 egzempliorių, nors anksčiau kai kurių leidinių buvo išspausdinta ir pora tūkstančių, bet esą ir tų pačių trūko. Itin populiari, Z. Vaigausko teigimu, buvo knyga apie 1996 m. parlamento rinkimus.
„Matau šias knygas bibliotekose, Seimo komitetuose. Jos yra savotiška puošmena, o kiek jos reikalingos, nežinia,“ – svarstė DELFI pašnekovas.
Knygose, pradėtose leisti po 1995 m. savivaldos rinkimų, pateikiami balsavimo rezultatai, informacija apie išrinktus politikus. Jas gauna bibliotekos, savivaldybės, ambasados, partijos, Seimo frakcijos, parlamentarai.
Naujausia knyga VRK atsieis apie 21 tūkst. Lt. Šiemet dalis išlaidų gali būti sutaupyta, mat bus galima į vieną leidinį sudėti informaciją apie dvejus – prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Taip jau buvo padaryta 2004-aisiais, kai vyko net treji – ne tik šie, bet ir Seimo rinkimai.
Z. Vaigausko teigimu, elektroniniame leidinyje būtų galima pateikti kur kas daugiau duomenų nei knygoje. Bet paruošti detalią informaciją nemažai kainuotų, o nemaža jos dalis prieinama internete. Anot VRK vadovo, .pdf formatu pateikti ir į CD įrašyti duomenys būtų nelabai naudingi. Galimybė juos išsaugoti taip, kad būtų galima apdoroti, atsieitų papildomus pinigus.