Jo prognozes patvirtina ankstesni rinkimai. Pavyzdžiui, 1993 m., kai kandidatavo tuometinis Lietuvos demokratinės darbo partijos vadovas Algirdas Brazauskas, susirungė tik du žmonės – jis ir išeivis Stasys Lozoraitis. Rinkimuose pageidavo dalyvauti dar keturi ar penki asmenys, bet jie nebuvo užregistruoti. Tarp pastarųjų buvo aktorius Remigijus Vilkaitis, dabartinis kultūros ministras, kuris laiku nesurinko pakankamai jį remiančių rinkėjų parašų.
1997 m., kai A. Brazauskas nusprendė antros prezidento kadencijos nesiekti, tokio ryškaus lyderio nebuvo. Tuomet rinkimuose dalyvavo Artūras Paulauskas, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Vytenis Andriukaitis, Kazys Bobelis, Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona.
Tuose rinkimuose norėjo dalyvauti ir išeivijos atstovė Liucija Baškauskaitė, bet ji kandidate nebuvo užregistruota, nes atsisakė raštu patvirtinti, kad nėra nesusijusi priesaika su kita valstybe. Dėl tokio sprendimo ji kreipėsi į teismą, tačiau pralaimėjo. Ir V. Adamkus, ir K. Bobelis tokius patvirtinimus buvo parašę.
2002-aisiais, prasidėjus spėlionėms, kad V. Adamkus gali neišsilaikyti prezidento poste, o juos laimėjęs Rolandas Paksas iš pradžių neatrodė ryškus lyderis, buvo užregistruota net 17 kandidatų.
V. Adamkui iššūkį metė Rolandas Paksas, A. Paulauskas, Vytautas Šerėnas, V. Andriukaitis, Kazimira Prunskienė, Juozas Petraitis, Eugenijus Gentvilas, Julius Veselka, Algimantas Matulevičius, Kazys Bobelis, Vytautas Matulevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Algirdas Pilvelis ir Rimantas Jonas Dagys.
Neeiliniuose rinkimuose 2004 m. buvo užregistruoti penki kandidatai, nors pretendentų buvo dukart daugiau: V. Adamkus, K. Prunskienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir Česlovas Juršėnas.
Kliūtys – nemažas užstatas ir parašų rinkimas
Pasak Z. Vaigausko, dalį pretendentų gali atsijoti nemažas užstatas – 11,6 tūkst. Lt. „Žmonių atsiranda daug, bet kai sužino, kad reikės tiek sumokėti, ne vienas susimąsto. Pagalvoja: pašposijo, žurnalistai parašė ir užteks. Rimti žmnonės nešposauja. O jei ir tai neatbaido tų, kurie neturi šansų laimėti, dar yra rinkėjų parašai“, - kalbėjo VRK vadovas.
Asmenys, norintys dalyvauti prezidento rinkimuose, privalo surinkti 20 tūkst. juos remiančių piliečių parašų. Anksčiau pretendentai, surinkę tiek parašų, užstatą atgaudavo. Dabar, norint susigrąžinti pinigus, būtina rinkimuose surinkti bent 7 proc. balsų.
Z. Vaigausko spėjimu, kai kurias partijas kelti savo kandidatus į Lietuvos vadovo postą gali paakinti kartu vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą.
VRK pirmininko žodžiais, tie žmonės, kurie pageidauja dalyvauti rinkimuose, bet neturi didelio palaikymo, registruotis turėtų kuo anksčiau – nors ir vasario 26-ąją, kai prasidės registracija. Jie turės daugiau galimybių iki balandžio 2 d. surinkti 20 tūkst. parašų. Pretendentų registracija baigsis kovo 13 d.
Nors galimų kandidatų į prezidentus pastaraisiais mėnesiais buvo priskaičiuojama apie dvi dešimtys, iki šiol tik keli politikos ir visuomenės veikėjai pareiškė turintys ambicijų dalyvauti rinkimuose: europarlamentarė Laima Andrikienė, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Klaipėdos notarė Vilma Juostė, leidėjas A. Pilvelis.
Vienintelė partija „Tvarka ir teisingumas“ jau iškėlė savo kandidatą – Seimo narį Valentiną Mazuronį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų krikščioniškasis flangas siūlo kandidatu kelti partijos garbės pirmininką, europarlamentarą Vytautą Landsbergį.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, minėtas kaip galimas pretendentas į prezidentus, nusprendė rinkimuose nedalyvauti.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 17 d., antrasis, jei jo prireiks, - birželio 7 d. kartu su europarlamento rinkimais.