Todėl, pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo A.Syso, 20 litų padidinus MMA, išlaidos valdininkų korpuso darbo užmokesčiui per metus padidėtų keliais šimtais milijonų litų. Dėl šios priežasties siūloma atsisakyti galiojančios sistemos ir valdininkams algą skaičiuoti remiantis baziniu dydžiu, kuris galėtų prilygti 430 litų.
Pažeis teisėtus lūkesčius
Finansų ministerijos subrandintam sumanymui pasipriešino Seimo Teisės departamentas. Parlamento teisininkų teigimu, tuomet valdininkų algų didėjimą ar mažėjimą lemtų nebe šalies ekonominė padėtis, bet kiti veiksniai - politinė valia ar visuomenės nuomonė.
„Kažin ar tai derintųsi su valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo principais, šalies Konstitucijos įtvirtinta teisingo mokėjimo už darbą nuostata ir teisėtais geresnio gyvenimo lūkesčiais", -vakar abejojo „Lietuvos ryto" pašnekinti teisininkai.
Atsidūrė tarp dviejų ugnių
Profesinės sąjungos jau seniai spaudžia Vyriausybę didinti minimalų darbo užmokestį, kuris yra mokamas daugeliui privačiose įmonėse dirbančių žmonių. Jei būtų padidinta MMA, padidėtų darbdavių išlaidos ir valstybės biudžeto įplaukos.
Tačiau Finansų ministerijai nepatinka, kad gavus į biudžetą daugiau pinigų tektų padidinti ir išlaidas valdininkų algoms.
„Nepakeitus šios tvarkos, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje dar ilgai nesikeis. Kai Vyriausybė apskaičiuoja, kokios gresia išlaidos, nesiryžta to daryti", - kalbėjo A.Sysas.
Politikui keista, kai vieni tarsi turi teisėtų lūkesčių gyventi geriau, o kiti -lyg ir ne: „Pagal tokią logiką apskritai negalima nieko keisti. Bet reikėtų žiūrėti plačiau - kiti irgi tikisi gyventi geriau".
Pasiūlymas kelia pavojų
Ar gali būti, kad pastangos pagal šalies biudžeto išgales reguliuoti valstybės tarnautojų darbo užmokestį prieštarautų Konstitucijai?
Atsakydamas į „Lietuvos ryto" klausimą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys teigė, jog, kartą susiejus atlyginimus su dėl ekonominių veiksnių kintamu dydžiu, iš tiesų atsiranda teisėtų lūkesčių principas.
„Susiejus valdininkų algas su MMA, buvo sukurta teisėtų lūkesčių prielaida. Tarnautojas, stodamas į tarnybą, žino, kokiu būdu jo alga didės. Jei tai. neįvyks, nekyla abejonių, kad lūkesčiai bus pažeisti", - sakė liberalas.
Remdamasis Strasbūro teismų praktika, R.Šukys neabejoja, kad atsisakant įstatyme nustatyto principo būtų susidurta su rimta teisine problema. Pasak Seimo nario, jeigu buvo norėta reguliuoti valdininkų algas tik pagal politinius motyvus, reikėjo palikti anksčiau galiojusią tvarką, kai jų atlyginimai buvo siejami su valdžios nustatoma bazine alga.
Suvaržė valdžios apetitą
Galbūt keičiant valdininkų darbo apmokėjimo sistemą buvo padaryta klaida?
Ekspremjeras Andrius Kubilius, kurio Vyriausybė pasiūlė dabar kritikuojamą sistemą, „Lietuvos rytui" teigė, kad buvo įvesta bent elementari tvarka visiškame chaose, kuris egzistavo ilgą laiką. „Manau, kad sprendimas buvo teisingas. Ir ne tik todėl, kad atsirado tam tikra aiški valstybės tarnautojų atlyginimų nustatymo logika", -kalbėjo konservatorius.
Pasak politiko, MMA ne visada siekiama didinti tik todėl, kad pasikeitė ekonominė realybė. Neretai svarbiausias tikslas - padidinti biudžeto pajamas, nepaisant ekonominių aplinkybių.
Susiejus valdininkų atlyginimus su MMA, buvo apribota galimybė panaudoti šį rodiklį vien tik kaip ekonomiškai nepagrįstą biudžeto pajamų instrumentą.