Kaip ministras penktadienį teigė spaudos konferencijoje, ar šiems asmenims bus suteiktas politinis prieglobstis, priklausys nuo jų pačių noro, Lietuvos įstatymų, Europos Sąjungos ir atskirų narių pozicijos, to, ar savo šalyse jiems būtų nesaugu, bei kitų aplinkybių.
Kaip žinoma, trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba įpareigojo URM tartis su JAV administracija dėl galimo asmenų iš Gvantanamo kalėjimo priėmimo į Lietuvą. Su amerikiečiais bus deramasi dė techninių, teisinių, finansinių ir saugumo aspektų.
JAV praėjusią savaitę paprašė Lietuvos suteikti prieglobstį dviem asmenims. Anot V. Ušacko, prašymas buvo pateiktas dėl konkrečių žmonių, tačiau jų tautybės ir pilietybės ministras nenorėjo atskleisti. Vėliau jis patikino, kad tai – ne kinai.
Kaip DELFI rašė, ministerija sulaukė Kinijos ambasados prašymo nepriimti jos piliečių.
Be to, V. Ušacko tikinimu, asmenys, kuriuos prašoma priimti Lietuva, yra nepavojingi: „Mes nekalbame apie asmenis, kurie kelia didžiulę grėsmę, kurie pas mus būtų įkalinti. Mes, kaip atsakinga šalis, JAV draugė, šalis, kuri vertina žmogaus teises, svarstytume galimybę suteikti jiems politinį prieglobstį.“
Ministras priminė, kad Gvantaname laikomos trys asmenų grupės: keliančių grėsmę saugumui, įtariamų padarius nusikaltimus ir patekusių „kitomis aplinkybėmis, kartais per klaidą, kurie nekelia grėsmės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės sveikatai“.
V. Ušacko žodžiais, visų pirma bus laukiama minėtų dviejų asmenų prašymų suteikti jiems prieglobstį. Sprendžiant, ar patenkinti tokį norą, esą bus vadovaujamasi Užsienio piliečių teisinės padėties įstatymu, tiriama, ar dabartiniai kaliniai keltų grėsmę Lietuvos saugumui, derinamos pozicijos su Briuseliu ir kitomis ES narėmis.
Sprendimas, anot ministro, turėtų būti priimtas per keletą mėnesių. Kur prieglobstį gavę asmenys galėtų būti apgyvendinti, jis neatskleidė.
Kaip žinoma, po Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje, JAV įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių. Įtariama, kad 61 buvęs kalinys po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
DELFI kalbintas politologas Vaidotas Urbelis suabejojo, ar Gvantanamo bazėje esama visiškai nieko bendra su teroristais neturinčių asmenų. „Nemanau, kad ten yra pasodinta nekaltų žmonių. Dažniausiai ten yra tokie, kuriuos sunku nuteisti“, - sakė jis.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pritarė tokiam sprendimui.
Dauguma DELFI apklausoje dalyvavusių skaitytojų teigė nesutinkantys, kad mūsų šalis priimtų iki 10 kalinių iš Gvantanamo.