Tokią Lietuvos poziciją patvirtino pirmadienį Prezidentūroje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT), susirinkusi pirmą kartą prezidentu tapus Rolandui Paksui.
Baigiantis darbo dienai, pirmadienį prezidentas pasirašė VGT nutarimą dėl Irako krizės, kuriame išreikštas Lietuvos pasirengimas "kartu su sąjungininkais iš JAV, Europos ir kitų šalių politiškai ir kitomis ribotomis priemonėmis prisidėti prie tarptautinės koalicijos veiksmų, skirtų nuginkluoti Iraką".
"(Valstybės gynimo taryba - BNS) nutaria apibrėžti, kad galimas Lietuvos indėlis prisidedant prie Irako krizės sureguliavimo yra ne karinio, o humanitarinio pobūdžio dalyvavimas, nukreiptas į neigiamų pasekmių likvidavimą, siunčiant medikus, aptarnaujantį personalą ar kitokius specialistus, bei dalyvaujant pagalbos Irako gyventojams tarptautinėse programose įskaitant ir paramą maisto produktais", - teigiama VGT nutarime.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius po beveik dvi valandas trukusio posėdžio žurnalistams sakė, kad VGT pakartojo Vilniaus dešimtuko nuostatas, išdėstytas vasario pradžioje paskelbtame pareiškime, kuriame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba raginama priversti Iraką nusiginkluoti.
"Mes už diplomatinį šios krizės sprendimą, tačiau, jeigu reikėtų, mes politiškai paremsime Jungtines Valstijas naudojant kitas priemones. Akivaizdu, kad taikaus dialogo limitas mažėja ir tas labai aiškiai matosi", - sakė KA ministras.
Jo teigimu, pasisakydama už taikų konflikto sprendimą, Lietuva neatmeta galimybės, kad gali tekti panaudoti kraštutines priemones, kurias numato JT rezoliucija 1441. L.Linkevičius pažymėjo, jog "politiškai būtų pageidaujama dar vienos rezoliucijos", tačiau teisiškai tokio būtinumo nėra.
"Teisinis pagrindas rezoliucijos 1441 yra visiškai pakankamas panaudoti kitas kraštutines priemones. Mums yra artimesnė ši pozicija", - kalbėjo L.Linkevičius. Ministro teigimu, tokios nuomonės laikosi ir Lenkija, Ispanija bei kitos valstybės.
Pasak ministro, šalia politinės paramos Lietuva galės suteikti "ribotą humanitarinio pobūdžio paramą" - siųsti logistikos specialistus, karo medikus. "Tai būtų simbolinė parama praktiška prasme, tačiau svarbesnė yra politinė parama, kuri būtų, jei to reikėtų", - pabrėžė L.Linkevičius.
Logistikos specialistų, kurie padėtų krovos darbuose, dirbtų oro uostuose, būtų iki 10 žmonių grupė, dar galėtų vykti 4-5 karo medikai, svarstoma galimybė siųsti maisto atsargas arba po karo padėti atstatymo darbuose.
Prezidento patarėjo užsienio politikos klausimais Alvydo Medalinsko teigimu, neplanuojama, kad "Lietuvos siųsti asmenys dalyvautų kariniuose koviniuose veiksmuose".
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, paklaustas, ar VGT patvirtinta Lietuvos pozicija reiškia, kad Lietuva neatsižvelgia į Prancūzijos prezidento prieš kurį laiką išsakytą raginimą šalims kandidatėms į ES patylėti, atsakė, jog Lietuva neturi išankstinės rekomendacijos "užsičiaupti".
"Mes nestojame į tokią valstybių sąjungą, kur išankstinė stojimo rekomendacija yra užsičiaupti. Mes stojame į tokią organizaciją, kur galima kalbėti, išsakyti savo poziciją ir ieškoti bendrų sąlyčio tikslų, tarp jų ir bendros Europos saugumo ir užsienio politikos", - sakė A.Valionis.
Lietuva jau anksčiau yra paskelbusi pasiryžimą prisidėti prie tarptautinės operacijos prieš Saddamo Husseino režimą Irake, keliantį grėsmę pasaulio bendruomenės saugumui.
Diktatoriaus Saddamo Husseino vadovaujamas Irakas pastarąjį dešimtmetį kėlė pasaulio susirūpinimą dėl, kaip įtariama, vykdomų masinio naikinimo ginklų programų.
Prezidento vadovaujamą Valstybės gynimo tarybą sudaro ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus, taip pat KAM ir URM sekretoriai Povilas Malakauskas ir Giedrius Čekuolis, prezidento patarėjai nacionalinio saugumo bei užsienio politikos klausimais Remigijus Ačas ir Alvydas Medalinskas.