Į klausimą „Ar pritariate, kad Lietuva priimtų iki 10 Gvantanamo kalinių?“, teigiamai
tik kiek daugiau nei penktadalis skaitytojų.

11,7 proc. žmonių mano, kad taip parodytume solidarumą su partneriais. 7,5 proc. atsakiusiųjų įsitikinę, kad būtų galima priimti dar daugiau kalinių, 4,4 proc. – kad reikėtų apsiriboti keliais kaliniais.

Absoliuti dauguma – 74,7 proc. iš 4714 apklausoje dalyvavusių skaitytojų tvirtina, kad sulaukę kalinių iš Gvantanamo tik turėsime bėdos.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija buvo įpareigota tartis su JAV administracija dėl galimo kalinių iš Gvantanamo kalėjimo perkėlimo į Lietuvą.

Anot jo, į Lietuvą galėtų būti priimta mažiau nei 10 asmenų, kurie „nekeltų grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai“.

DELFI kalbintas politologas Vaidotas Urbelis suabejojo, ar Gvantanamo bazėje esama visiškai nieko bendra su teroristais neturinčių asmenų. „Nemanau, kad ten yra pasodinta nekaltų žmonių. Dažniausiai ten yra tokie, kuriuos sunku nuteisti“, - sakė jis.

Po Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių 2002 m. sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje JAV įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.

JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių. Įtariama, kad 61 buvęs kalinys po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.

Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.

Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria pritarė tokiam sprendimui. Rezoliucijoje ES šalys raginamos „būti pasirengusios priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.