„Biudžeto projekte matau surašytus nerealius skaičius – būsimų pajamų parodytą 10 mln. litų per daug, nei galima tikėtis“, – mano T.Josas.
Tarybos Švietimo komitete dirbantis politikas įsitikinęs, kad netgi išpūstų biudžeto pajamų metų gale nepakaks švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Matau, kad jų darbo užmokesčiui biudžete lėšų užteks tik dešimčiai mėnesių. Tą nors ir nenorėdami pripažino netgi Savivaldybės finansininkai. Pasak jų, iš situacijos bus galima suktis imant trumpalaikę paskolą“, – teigė T.Josas.
Tačiau, politiko nuomone, valstybei išgyvenant ekonominį sunkmetį rizikinga pasikliauti paskola. „Kai aš miestui vadovavau, paskolą kelioms dienoms imdavome, kai šiek tiek vėluodavo pinigai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Iš jos gavę lėšų iš karto bankui skolą grąžindavome. Bet nesurenkant biudžeto dabar imti paskolą gali būti labai sudėtinga“, – mano politikas.
Užuot planavus paskolas T.Josas siūlo mažinti valdininkų gretas – atsisakyti trečio vicemero etato, optimizuoti kai kurių Savivaldybės įmonių veiklą.
Darželiuose – nerimo dienos
Švietimo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius taip pat įsitikinęs, kad šių metų biudžete užprogramuotos skylės. „Biudžetas suformuotas iš kito galo – apskaičiuotos išlaidos, o pajamos prie jų „pritemptos“. Didelis pavojus, kad švietimo darbuotojų atlyginimams lėšų užteks netgi mažiau nei dešimčiai mėnesių“, – skaičiavo politikas.
Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės, logopedinio „Pasakos“ lopšelio-darželio direktorės Dalijos Antanavičienės teigimu, švietimo įstaigų darbuotojams nebėra paslaptis, kad antrąjį pusmetį jie gali likti be atlyginimų.
„Skaitėme biudžeto projektą ir mes. Panevėžyje švietimo įstaigų darbuotojams dar nė karto nevėlavo atlyginimai. Labai tikimės, kad ir šiemet bus surasta resursų darbo užmokesčiui išmokėti. Duok Dieve, kad dar galėtumėm be darbo likusius vyrus išlaikyti“, – viliasi D.Antanavičienė.
Tačiau, anot jos, ikimokyklinės įstaigos su nerimu laukia Savivaldybės sprendimo dėl etatų mažinimo. Lopšelius-darželius jau pasiekusios kalbos apie gresiantį skalbėjų atleidimą ir Savivaldybės planus pereiti prie centralizuoto skalbimo.
Asociacijos vadovė pripažino neįsivaizduojanti ikimokyklinės įstaigos be skalbėjos ir mano, kad toks taupymas iš Savivaldybės biudžeto pareikalautų dar daugiau išlaidų nei dabar.
„Kad būtų galima skalbti centralizuotai, reikėtų įdėti daugybę pinigų – visi lopšeliai- darželiai privalėtų turėti bent po tris patalynės komplektus vaikui, o dabar ne visi ir po du turi. Be to, mūsų skalbėjos ne tik skalbia, bet ir lygina už tą pačią minimalią algą“, – kalbėjo D.Antanavičienė.
Taupyti nebėra iš ko
Kad ikimokyklinėms įstaigoms naudotis skalbyklos paslaugomis – per didelė prabanga, įsitikino „Dobilo“ savaitinio lopšelio-darželio vadovė Zita Dailidėnienė. Įstaiga skalbyklos paslaugomis pasinaudojo sugedus vaikų darželio skalbyklei.
„Taupydami pasirinkome pigiausią skalbimo variantą ir atgavome dėmėtus chalatus. Kai pareikalavome perskalbti, pareiškė: jei norite geresnių, privalote papildomai primokėti. Norint centralizuotai skalbti, patalynė, darbo drabužiai turi būti kone nauji, o pas mus jie visai nugyventi. Tik dėl skalbėjų kruopštumo sena patalynė išlieka balta“, – pasakojo Z.Dailidėnienė.
Lopšelio-darželio vadovė teigė nesuvokianti, kad būtų įmanoma Savivaldybei sutaupyti ikimokyklinių įstaigų sąskaita.
Atsisakys ir sargų
Savivaldybės vadovai, nors ir pripažįsta, kad šie metai miestui bus išskirtinai sunkūs, tačiau demonstruoja pavydėtiną optimizmą. „Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Panevėžyje – šalies valdžia pedagogams, socialiniams bei kultūros darbuotojams pakėlė 12 proc. atlyginimus, o mes turim 12 proc. sumažinti darbo užmokesčio fondą. Bet nėra gyvenime situacijos, iš kurios nebūtų galima rasti išeities“, – aiškino vicemerė Zita Kukuraitienė.
Anot jos, neatmetama galimybė, kad pritrūkus lėšų darbo užmokesčiui bus skolinamasi iš banko. Vicemerės teigimu, šiuo metu taip pat skaičiuojama, ar Savivaldybei būtų ekonomiškai naudinga švietimo įstaigose atsisakyti skalbėjų ir sargų etatų.
„Vaikų darželių skalbyklės genda, reikia pirkti skalbiamųjų priemonių, ar nebūtų pigiau skalbti centralizuotai? Taip pat žiūrima, ar nevertėtų atsisakyti sargų etatų ir šitą paslaugą patikėti saugos tarnyboms“, – teigė vicemerė.
Trūksta honorarams
Politikams svarstyti pateiktas biudžeto projektas verčia gūžtis ir miesto menininkus. Muzikiniam teatrui ir miesto Bendruomenių rūmams autorinėms sutartims apmokėti trūksta po 30 tūkst. Lt, Lėlių vežimo teatrui – 10 tūkst. Lt.
„Sunkiai suvokiamas šalies valdžios sprendimas apmokestinti autorines sutartis. Kad atlikėjas gautų 270 Lt, dabar įstaiga turės išleisti 500 Lt“, – skaičiavo Muzikinio teatro direktorius V.Kapučinskas.
Pasak jo, jei Savivaldybė neras trūkstamų lėšų, Muzikinis teatras bus priverstas mažinti savo repertuarą, nes neturės iš ko sumokėti pagal autorines sutartis dirbantiems atlikėjams.
Pereiti prie etatinio apmokėjimo V.Kapučinskas nemato galimybės. „Visoje Europos Sąjungoje didžioji dalis teatrų taip dirba. Laikyti Panevėžiui etatinius solistus vidutinybes irgi nebūtų gerai – dabar turime galimybę pasikviesti profesionalius atlikėjus“, – teigė teatro vadovas.