Kodėl apie tai rašau būtent dabar? Nes šiuo metu SIGMA rengiamoje studijoje apie valstybės tarnybos reformų nuoseklumą naujosiose ES valstybėse narėse pabrėžiama, kad būtent Lietuvos politika valstybės tarnybos srityje yra pati visapusiškiausia ir nuosekliausia.
Tokį vertinimą SIGMA ekspertai padarė nuodugniai palyginę naujųjų ES šalių valstybės tarnybos reformų nuoseklumą. Žinau, kad beveik visose šalyse biurokratija yra amžinoje kritikos ugnyje, tačiau žvelgiant į Lietuvą iš Briuselio matyti, kad jūsų šalyje valstybės tarnybos sistema reformuojama ir tobulinama geriausiai. Taip pat jūsiškė valstybės tarnyba iš visų naujųjų ES narių geriausiai atitinka Europos Sąjungos administravimo principus.
SIGMA rengiamoje studijoje Lietuvos valstybės tarnybai skiriami aukščiausi balai beveik visose valstybės tarnybos valdymo srityse, kurios yra laikomos pagrindiniais valstybės tarnybos valdymo profesionalumo užtikrinimo elementais. Viena jūsų valstybės sėkmės priežasčių − kad Lietuvai nuo įstojimo į ES pavyko sukurti ir išlaikyti stabilias ir pajėgias centrines valstybės tarnybos valdymo struktūras.
Šalių narių lyginimas atskleidžia, kad Lietuva sukūrė stabiliausią ir potencialiausią valstybės tarnybos valdymo sistemą. Jos pasirinktas modelis, kai už valstybės tarnybą yra atsakinga ministerija – šiuo atveju Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinys Valstybės tarnybos departamentas – yra bene labiausiai pasiteisinantis. Tokį modelį taiko beveik penktadalis ES narių – 6 šalys.
Per pastaruosius keletą metų ypač sustiprėjo Lietuvos valstybės tarnybos teisinis reglamentavimas. Sukurtos tarnautojų atrankos, veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, mokymo sistemos. Ypač reikėtų akcentuoti mokymus, kurie bus labai svarbūs ir ateinančius keletą metų, kai Lietuva dar intensyviau rengsis pirmininkavimui ES. Šių mokymų naudą turėtų pajusti ir Lietuvos žmonės, juk tarnautojai šias žinias pirmiausia naudos dirbdami jūsų labui.
Turiu užbėgti už akių kritikams, pasakydamas, kad SIGMA komplimentai Lietuvai nereiškia, kad valstybės tarnyba yra tobula, neturinti problemų. Anaiptol! Lietuvoje yra daug ką veikti modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, tobulinant priėmimo sistemą, gerinant tarnautojų motyvaciją ar ugdant lyderius. Nepaisant visų egzistuojančių problemų Lietuva paprastai yra laikoma pavyzdžiu kitoms ES naujokėms – bent jau valstybės tarnybos srityje.
Permainos išryškins vertę
Kokius gi teisingus žingsnius padarė Lietuva? Viskas prasideda nuo planavimo. Dar 2004 m. nusistatyti pagrindiniai prioritetai, kurių ketverius metus buvo nuosekliai laikomasi. Dokumentas, kurį galima laikyti Lietuvos viešojo administravimo sistemos reformos pagrindu – tai Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija. Šia strategija siekiama skatinti tokią „viešojo administravimo sistemą, kuri teiktų geresnes ir į visuomenės interesus orientuotas paslaugas“ ir būtų pajėgi „perimti ES institucinių, administravimo ir politinių procesų patirtį“. Strategijoje, be abejo, svarbi vieta tenka ir valstybės tarnybos tobulinimui: mokymui, administracinių gebėjimų ugdymui, valstybės tarnybos valdymo procedūrų supaprastinimui, institucijų bendradarbiavimui valdant žmogiškuosius išteklius, valstybės tarnybos valdymo stebėsenos didinimui ir valstybės tarnybos įvaizdžio gerinimui.
Kad dokumentas „veiktų“, reformos programa buvo integruota į Vyriausybės strateginio valdymo planus. Buvo apibrėžtos specialiosios priemonės bei nustatytas reformos vykdymo grafikas. Nors didžia dalimi šioje strategijoje pateikiama vidinė administracijos iniciatyva, tačiau Vyriausybė ir Seimo nariai aiškiai pripažįsta investavimo į viešąjį administravimą būtinybę. Iš tiesų Lietuvos Vyriausybė jau yra pradėjusi nagrinėti modernizavimo galimybes. Jos galėtų minėtai reformos programai suteikti svarbių priemonių, kuriančių pasitikėjimą valstybės tarnyba. Turėti biurokratiją, kuria pasitikima, yra kiekvienos Vyriausybės svajonė.
Šis faktorius tampa ypač svarbus šiais sunkmečio metais, kai Vyriausybės vykdo kietas reformas.
Svarbu neužmigti ant laurų
Tarptautiniai ekspertai ypač gerai vertina tai, kad Lietuva neapsiriboja trumpalaikėmis reformomis, ji nuolat siekia geresnių rezultatų. Gyvenant šalyje, suprantu, šie ilgalaikiai pokyčiai juntami nestipriai, tačiau žvelgiant iš tarptautinės varpinės būtent ilgalaikėmis reformomis galima pasiekti didelių laimėjimų.
Nemaža dalis 2004 m. prie ES prisijungusių valstybių daug pažengė tobulindamos savo viešojo administravimo sistemą, kai rengėsi narystei. Tapusios narėmis tarsi prisnūdo, lyg tikėdamos, kad dabar geroji kitų šalių administravimo patirtis persiduos savaime. Deja, stebuklų nebūna ir be didžiulių pastangų geresnio administravimo neįmanoma pasiekti.
Lietuva, tapusi ES nare, nepasidavė apgaulingam jausmui, kad jau viskas padaryta, ir nesumažino reformų pagreičio. Ji ir toliau stiprino žmonių vadybos gebėjimus, investavo į mokymus, plėtojo veiklos vertinimo sistemą, tad skirtingai nei visos kitos regiono šalys pasiekė pažangos daugelyje valstybės tarnybos valdymo sričių. Tai iš esmės ir lėmė, kad SIGMA tyrimo metu ji sulaukė geriausių įvertinimų.
Šiuo sunkmečio laikotarpiu, kai sąnaudų mažinimas ir efektyvumas tampa pagrindiniu prioritetu, jūsų ligšioliniai valstybės tarnybos pasiekimai gali būti lemtingi. ES institucijos yra informuotos, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė, ir Vidaus reikalų ministerija kartu su Valstybės tarnybos departamentu neketina sustoti tobulinę viešojo administravimo sistemą ir ateityje – mano manymu, sunkmetis tam yra labai tinkamas metas.
Visų pirma dėl to, kad poreikis valstybės institucijų efektyvumui yra kaip niekad ryškus. Antra, valstybės tarnyba tampa patrauklesniu darbdaviu dėl nestabilumo rinkose. Atsiveria galimybės lengviau motyvuoti gerus specialistus, vadovus, o pati tarnybos reforma įgauna didesnį pritarimą visuomenėje.
Francisco Cardona yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos SIGMA iniciatyvos vyriausiasis administratorius teisinio reglamentavimo, valstybės tarnybos ir teisingumo klausimais.