Anot jo, su ambasadoriumi apie dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžiusį rašinį kalbėjosi ministerijos valstybės sekretorius Kęstutis Jankauskas. Diplomatas buvo įspėtas, kad jo straipsnis, pasirašytas ambasadoriaus vardu, kertasi su diplomato etika.
„Manau, kad tai nėra geras dalykas, - antrino A. Ažubalis. – Jis, kaip pilietis, gali rašyti ką nori, bet užimdamas diplomato poziciją turėtų pagalvoti, kaip viešai reikšti mintis. O šį rašinį jis pasirašė kaip ambasadorius, pareigūnas, Lietuvos diplomatinis atstovas.“
Anot konservatoriaus-krikdemo, URM vadovai „turi rimtai pasižiūrėti į atvejus, kada straipsniai publikuojami kaip diplomatinio atstovo mintys su visomis regalijomis, nes kyla abejonių, ar neperžengiama diplomato etika“.
DELFI paklaustas, ar šis rašinys nerodo M. Laurinkaus politinių ambicijų, A. Ažubalis pažymėjo: „Visi turi teisę stoti į politikų luomą. Tik prieš tai reikia atsisveikinti su diplomatija.“
Pats M. Laurinkus penktadienį DELFI teigė tekstą dienraščiui siuntęs kaip pilietis, o ne ambasadorius Gruzijoje. Diplomatinis titulas esą buvo prirašytas be jo žinios. „Jaudinuosi dėl tų dalykų (prezidento rinkimų – DELFI). Bet tai yra tik mano pilietinė pozicija. Visada tai pabrėžiu ir pasirašau tik pavarde. Ar po to prirašomos mano pareigos, ne nuo manęs priklauso. Ateityje prašysiu, kad paliktų tik pavardę“, - kalbėjo ambasadorius.
Nuo tiesaus atsakymo į klausimą, ar negalvoja apie politinę karjerą, M. Laurinkus išsisuko: „Pažiūrėsime, kaip išeis. Kai kviečia, kitas klausimas. Bet kol kas niekas nekviečia ir net nematau horizonte, kad kas nors kviestų. Į svečius nekviesti juk neiname.“
Beveik puslapio ilgio rašinyje M. Laurinkus dėsto savo įžvalgas apie gegužę vyksiančius Lietuvos vadovo rinkimus, komentuoja dabartinio prezidento Valdo Adamkaus politiką ir nušalintojo prezidento Rolando Pakso darbą.
Jis aiškina labiausiai nenorintis, kad būsimasis šalies vadovas būtų ne demokratas, despotas, kapitalistas ar eurokomunistas, o „paprasčiausiai geras žmogus“. Pasak ambasadoriaus, rinkimų vajaus metu skambės šūkis „prisikelkime ir apsivalykime“.
„Būsimų rinkimų retorika šiek tiek keisis. Bet vis tiek dominuos kumštis, nukreiptas į ekonominę krizę, blogą buvusios valdžios palikimą, nomenklatūrą, išgalvotus valstybininkus, prieš kitų, o ne savo paties praktikuojamą korupciją“, - straipsnyje, pavadintame „Rinkimai - išbandymas demokratijai“, prognozuoja M. Laurinkus.
Jo teigimu, Lietuvos demokratijos išsaugojimui reikalingas šios valdymo formos svarbą vertinantis ir tvirtas politines pažiūras turintis šalies vadovas.
Tai – jau ne pirmas M. Laurinkaus rašinys, susijęs su politinėmis aktualijomis. Pavyzdžiui, pernai pavasarį, dar ambasadoriaudamas Ispanijoje, jis kreipėsi į prof. Vytautą Landsbergį raginant padėti nutraukti „kai kurių valstybės tarnautojų persekiojimą“. Diplomatas tuomet aiškino, esą į Lietuvą grįžta stalinistinė dvasia.
Kai kurie kiti diplomatai, išdrįsę pareikšti nuomonę politiškai jautriomis temomis, anksčiau sulaukė kur kas griežtesnių vertinimų. Pavyzdžiui, pernai buvo kilęs skandalas, kai ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, URM dirbę ambasadoriai Gediminas Šerkšnys ir Česlovas Stankevičius (pastarasis šiuo metu yra parlamentaras) kartu su būriu kitų žinomų žmonių ir visuomenės veikėjų paragino atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas visuomeniniame radijuje ir televizijoje
Tačiau URM generalinis inspektorius Petras Zapolskas nusprendė nepradėti tyrimo dėl ambasadorių, pasirašiusių kreipimąsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą.