Sužinojęs apie bendražygio posūkį Julius Dautartas, miesto tarybai balsuojant dėl 17-osios vidurinės mokyklos prašymo suteikti jai "Ąžuolo" vardą, pasiūlė ją pavadinti "Liepos" vardu.

Į "Lietuvos ryto" klausimą, kodėl jo politinės pažiūros pasisuko 180 laipsnių kampu, R.Liepa atsakė, kad savo kairėjimą jis pastebėjo gerokai anksčiau. Daugiau kaip prieš trejus metus R.Liepa tris mėnesius buvo Panevėžio meras. Buvęs konservatorius prisipažino, jog jau tada jis atliko daug kairiųjų veiksmų.

Paprašytas nurodyti kairiuosius savo veiksmus, R.Liepa pareiškė: "Rėmiau varginguosius miesto sluoksnius". Prieš pasitraukdamas iš Tėvynės sąjungos R.Liepa atidžiai skaitė kelių partijų programas ir klausėsi jų lyderių. Tada jau galutinai suprato, kad jam artimiausios yra socialdemokratų idėjos.

"Dešinieji linkę taikyti visiems vienodus mokesčius, o kairieji vargingiesiems žmonių sluoksniams taiko pačius mažiausius", - savo apsisprendimą tapti kairiuoju motyvavo "Aukštaitijos vandenų" vadovas.

Tačiau naujai iškeptas kairysis prisipažino iškart patekęs į dviprasmišką padėtį. Mat jo vadovaujama įmonė yra priversta miesto gyventojams pabranginti vandens kubinį metrą beveik litu.

Apie buvusio konservatoriaus R.Liepos šuolį į socialdemokratus Panevėžyje kalbama įvairiai. Vieni vadina jį "kūlverstuku", kiti žiurke, bėgančia iš skęstančio laivo, o dalis konservatorių mano, jog R.Liepa perėjo į priešingą stovyklą, siekdamas išsaugoti "Aukštaitijos vandenų" generalinio direktoriaus postą.

Panevėžyje jau juokaujama, kad konservatorių bastionu laikytame mieste Tėvynės sąjungoje greit liks tik vienas Seimo narys Vitas Matuzas.