„Norėdama būti pasaulinės reikšmės procesų dalyve (o ne tik įsiteikti kai kuriems sąjungininkams) Lietuva turi juose realiai dalyvauti, kartu prisiimti ir atsakomybę. Lietuvos apsprendimas priimti kelis buvusius Gvantanamo koncentracijos stovyklos kalinius, būtų vienas tokių žingsnių, galinčių parodyti pasauliui, kad Lietuva nėra tik „free-rider‘ė“ už stambių partnerių pečių“, - DELFI sakė E. Račius.
Gali kilti teisinių problemų
A. Kašėtos nuomone, naujai išrinkto JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas dar šiais metais uždaryti Gvantanamo kalėjimą yra sveikintinas, tačiau Lietuva turėtų kritiškai įvertinti savo galimybes ir neprisiimti rizikos bei atsakomybės, susijusios su Gvantanamo kalėjimo likvidavimu.
„Nemanau, kad reikia skubėti įsipareigoti, jog Lietuva galės priimti dalį tų asmenų, kurie yra kalinami Gvantanamo kalėjime“, – sako A. Kašėta. „Gvantanamas buvo Amerikos „kūrinys“, todėl ir šio kalėjimo likvidavimo problemas pirmiausia turėtų spręsti JAV administracija“.
Pasak parlamentaro, tarptautinė bendruomenė nuo pat Gvantanamo įsteigimo kėlė klausimą dėl šios įkalinimo vietos bei ten kalinamų asmenų laisvės apribojimo teisėtumo, pažeidinėjamų žmogaus teisių bei sukurto „specialaus teisinio režimo“.
„Perkėlimas į Lietuvą asmenų, kurių teisinė padėtis nėra aiški, galėtų sukelti prieštaravimų Lietuvos Respublikos teisės normų aktams, kuriuose yra įtvirtinta demokratija ir teisinės valstybės principai“, - tvirtina politikas, Seime atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui ir dirbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Kad šiuo atveju galėtų susidaryti paini teisinė situacija, pripažįsta ir teisės ekspertas Dainius Žalimas. Jo teigimu, preliminariai svarstant Lietuva, galbūt, galėtų priglausti asmenis, kurie gautų pabėgėlio statusą, tačiau, kalbant apie kitus kalinius, situacija tampa kur kas painesnė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Erikos Leonaitės teigimu, Gvantaname šiuo metu yra asmenų, kurie kali „tiesiog šiaip“, tačiau yra ir tokių, kuriems JAV yra pateikusi kaltinimus. Pastarieji asmenys, pasak teisininkės, nelabai galėtų būti teisiami kitoje šalyje, nebent būtų įrodyta, kad nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, o valstybė, prieš kurią įvykdytas nusikaltimas, imtis šio proceso nenori.
Tuo tarpu tie Gvantanamo kaliniai, kuriems kaltinimai nepateikti, bet jie negali būti grąžinami tėvynėn dėl pavojaus jų gyvybei, gali būti priglaudžiami kitoje šalyje suteikiant pabėgėlio ar panašų statusą.
Lietuva neturėtų likti nuošalyje
Politologas, islamo bei musulmoniškų kraštų ekspertas E. Račius svarsto, jog Lietuva išties galėtų rimtai pasvarstyti ir, galbūt, priimi keletą žmonių iš naikinamo Gvantanamo kalėjimo, kurį pats vadina koncentracijos stovykla. Jo nuomone, niekas Lietuvai nesiūlytų saugoti pavojingų įkalintųjų.
E. Račiaus žiniomis, pavojingais kaliniais Gvantaname laikoma apie 80-90 suimtųjų iš dabar laikomų 250, apie 50 žmonių yra beveik paleisti, tai yra jiems nepateikti jokie kaltinimai, niekas neturi pretenzijų. Politologo teigimu, šią 50 „nekaltųjų“ grupę veikiausiai papildys dar apie 100 žmonių.
Klausiamas, ar priglaudus kad ir nepavojingus Gvantanamo kalinius, nesilpnės Lietuvos saugumas, E. Račius tvirtina, jog 1-2 žmonių buvimas šalyje negalėtų niekaip paveikti valstybės saugumo.
„Lietuvon atvyktų vos keli žmonės, kurių net oficialusis Vašingtonas nelaiko teroristais. Svarbu pabrėžti, kad tie žmonės Lietuvoje nebūtų kalinami, o greičiausiai gautų politinio pabėgėlio statusą“, - DELFI sakė E. Račius.
Tačiau, mokslininko teigimu, Lietuva, galbūt, galėtų turėti problemų su valstybėmis, kurių piliečiams būtų suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvoje. Pasak E. Račiaus, tai pasakytina apie Kinija ir Uzbekistaną. Gvantanamo bazėje kalinama apie tuzinas uigūrų, kurie Kinijoje traktuojami kaip teroristai, mat jų pasipriešinimas komunistiniam režimui pastaruoju metu yra susietas su islamu. Dalis piliečių negalėtų būti grąžinama ir į Uzbekistaną, nes šioje šalyje dominuoja autoritarinis Islamo Karimovo režimas.
„Tikėtina, kad tokios valstybės diplomatiniais kanalais siektų paveikti Lietuvą neįsileisti buvusių Gvantanamo kalinių arba juos perduoti joms“, - sakė E. Račius.
DELFI primena, kad naujasis JAV prezidentas B. Obama pasirašė įsaką, kuriuo įsipareigojo per metus uždaryti Gvantanamo kalėjimą.
Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrai sausio pabaigoje sutarė, kad kiekviena valstybė turi pati nuspręsti, ar priims buvusius Gvantanamo kalinius. Lietuvos kaimynė Estija jau paskelbė kalinių nepriimsianti dėl teisinių priežasčių, Portugalija, Prancūzija ir Šveicarija pareiškė, jog gali priimti kažkiek kalinių.
Italija pritaria šiai idėjai, tačiau laukia bendros ES pozicijos šiuo klausimu.
Iš viso priimti Gvantanamo belaisvius pasisiūlė 8 ES šalys narės: Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija.
Kalinių priimti nesutinka Austrija, Vokietijos valdančiosios koalicijos nariai konservatoriai taip pat nusiteikę priešiškai. Suomija pareiškė sutinkanti priimti kalinius, tačiau ministrų kabinete šiuo klausimu sutarimo nėra.