Pagal parengtą sprendimo projektą prie vadinamojo „pliko“ atlyginimo, apibrėžiamo koeficientais, gimnazijų vadovams buvo numatytas 10 procentų, kitų įstaigų vadovams – 5 procentų priedas. Be to, už darbą su mokyklas lankančiais sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais buvo numatytas iki 10 procentų priedas.

Kai kuriems politikams užkliuvo, kad visur taupant gerokai didėja mokyklos vadovų atlyginimai. Kiti siūlė vadovams ir visiems pedagogams šiek tiek padidinti koeficientus ir atsisakyti sovietinių atgyvenų – priedų. Tarybos nariams pasiteiravus, kiek uždirba didžiausios mokyklos rajone direktorius, atsakyta, kad didžiausios rajone Ramygalos gimnazijos direktoriui Algiui Adašiūnui priskaičiuojamas 4333 litų (neatskaičius mokesčių) atlyginimas ir numatomas 866 litų priedas, todėl „popieriuje“ susidaro 5220 litų. Gana nedidelės Smilgių vidurinės mokyklos direktoriui numatytas 4500 Lt atlyginimas.

Nuskriaustas meras?

Tokie atlyginimai kai kuriuos politikus šokiravo. Vieni stebėjosi, kodėl taip skiriasi mokyklų vadovų atlyginimai, opozicijos lyderė Violeta Grigienė buvo linkusi siūlyti, kad, esant nesubalansuotam biudžetui, atlyginimus vertėtų šiek tiek didinti visiems, tačiau atsisakyti sovietinių atgyvenų – priedų. Kiti stebėjosi, kad gimnazijos direktorius atlyginimu jau lenkia merą. (Redakcija išsiaiškino, kad mero Povilo Žagunio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 5139 litus, vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas uždirba 4932 litus. Atskaičius mokesčius, rajono vadovai atitinkamai gauna vos 3900 ir 3700 Lt.)

Dėl mažesnio atlyginimo ambicijų nerodęs ir tepasakęs, kad jį didina ne pats, meras Povilas Žagunis paragino nekalbėti to, kas būtų, jeigu būtų. Anot jo, praėjusius metus rajonas baigė gana sėkmingai, išmokėjo atlyginimus ir tetrūko vos 800 tūkstančių litų, todėl siūlymai visai pagrįsti.

Pedagogų neskriaus

Matydamas priešpriešą K. Rimkus paaiškino, kad 5–20 procentų priedus siūlo mokėti ir švietimo ministras, todėl jis pasiūlė gimnazijų vadovams skirti nors 5 procentų, o kitų švietimo įstaigų darbuotojams – nors 1 procento priedus. Tačiau tokiai skyriaus aukai politikai nepritarė. Jonas Katinas pareikalavo mokėti žmonėms atlyginimus ir pradėti taupyti ten, kur reikia. Anot jo, reikėtų pirmiausia atsisakyti neplanuotų remontų, melioracijos, statybų, juolab kad valstybiniai įkainiai yra labai išpūsti, o statybos ir remonto (ypač projektavimo) darbus galima atlikti gerokai pigiau. Tai leistų sutaupyti milijonus, o ne trupinius.

Po ilgų diskusijų vis dėlto buvo pritarta parengtam sprendimo projektui, tačiau galutinį žodį tars Taryba. Tiesa, kai kurie komitetų nariai tvirto politinio stuburo neturėjo ir balsuodami susilaikė.