Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, jog tarp koalicijos partnerių beveik nėra normalios komunikacijos schemos – visi veikia kas sau, šneka bet ką.
Konservatoriai „diskutuoja“ tarpusavyje
Daliai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių nepriimtina „kieta“ premjero A. Kubiliaus pozicija bendraujant su interesų grupėmis, žiniasklaida bei tam tikras nelankstumas priimant strateginius įstatymus. Kai kurie nariai net išsakė siūlymus surengti „apmąstymų dieną“, kurios metu partiečiai, galbūt, dalyvaujant ir premjerui, galėtų išsidiskutuoti tarpusavyje apie tai, kad per apytiksliai mėnesį trukusį valdymo laikotarpį buvo padaryta gerai, kas – blogai, kas išvis nepadaryta.
Kritikos premjerui ir artimiausiems jo bendražygiams – finansų ministrui Algirdui Šemetai, socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Dagiui – eiliniai konservatoriai negailėjo ir anksčiau. Be kita ko, A. Kubilius iš pačių konservatorių gretų buvo raginamas peržiūrėti ir planuotas mokestines reformas ūkininkams, premjerą spaudžia ir įvairios suinteresuotos grupės – smulkieji ir vidutiniai verslininkai, vartotojai ir panašiai.
V.Greičiaus problema piktina liberalus
Liberalų sąjūdžiui nepriimtina konservatorių-krikdemų pozicija Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo klausimu. Kiekvienąkart, kai šį klausimą planuojama įtraukti į darbotvarkę, TS-LKD frakcijos nariai sutartinai spaudžia mygtukus „už“, liberalcentristai dažniausiai daro taip pat, tuo tarpu TPP ir Liberalų sąjūdis arba susilaiko, arba balsuoja prieš.
Kritiką konservatoriams šiuo klausimu Liberalų sąjūdžio lyderis bei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išsakė ir per neseniai vykusius koalicijos pusryčius.
Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas konservatoriams negaili kritikos už santykius su žiniasklaida. Jo nuomone, nebūtina dėl riaušių kaltinti visų aplinkui – esą verčiau turėti sąjungininkų, o ne priešų.
TPP taip pat kelia pasipiktinimą
Kritiško požiūrio liberalai neslepia ir į TPP frakciją, ypač kai kuriuos formaliai frakcijai nepriklausančio, bet partijai vadovaujančio, Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasiūlymus. Paskutinysis jų – siūlymas nurėžti parlamentarų atlyginimus per pusę (50 proc.).
Griežtą nepritarimą šiam atvirai populistiniu vadinamam siūlymui išreiškė tiek Liberalų sąjūdis, tiek Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), tiek konservatoriai.
LiCS lyderis A. Zuokas, balsuojant dėl Seimo narių algų sumažinimo, tiesiai šviesiai tarė, jog jis nebuvo derintas su koalicijos partneriais: „Gaila, kad ir Seimo pirmininkas, teikdamas tokį siūlymą, apie tai nepasakė, pavyzdžiui, frakcijų seniūnų sueigoje. Gaila, kad mes šiandien bandome pigiai nusipirkti visuomenės paramą ir lyg ir tokiu būdu kompensuoti tai, kas yra įvykę penktadienį ir, neduok Dieve, vyks ateityje“, - viešai posėdyje kalbėjo A. Zuokas.
Jo kolega Vytautas Bogušis pasipiktinęs pareiškė, jog šį siūlymą parėmusi 36 parlamentarų mažuma privalo atsisakyti didesnės dalies algos, nei kiti tautos atstovai, o pats pažadėjo jiems apie tai priminti kiekvieną mėnesį.
„Tie, kurie palaikėte pono Seimo pirmininko A. Valinsko iniciatyvą atlyginimą sumažinti 50 proc., būkite sąžiningi, neapgaudinėkite tautos. Kiekvieną mėnesį 36 Seimo nariai atiduoda 50 proc. savo atlyginimo. Kiekvieno mėnesio vidury aš jūsų paklausiu. Kiekvieno mėnesio vidury aš perskaitysiu jūsų pavardes. Užtenka kvailinti mūsų tautą ir ją apgaudinėti“, - pasipiktinimo neslėpė liberalcentristas.
Nors sprendimas dėl algų priimtas toks, koks buvo sutartas – nurėžta 15 proc. − pasipiktinimą A. Valinsku tyliai reiškia ir kai kurie Liberalų sąjūdžio nariai bei konservatoriai-krikdemai.
Politologai: koalicijoje ieškoma kaltųjų
Politologas V. Dumbliauskas DELFI tvirtina, kad grupiniai sprendimai tuo ir ypatingi, kad jiems nusisekus, visi būna patenkinti, o nenusisekus – tarpusavyje ieškoma kaltų. Dėl šios priežasties koalicijos tarpusavio pasistumdymai jam atrodo natūralus dalykas, jis prognozuoja, kad nesutarimai dar paaštrės.
„Kai tauta pakraupusi, aišku, kad atpildas artėja ir jie pradeda kaltinti vienas kitą. Tie kaltinimai, mano galva, stiprės. Būtų liūdna – jeigu jie subyrės, mes tuomet pateksime į chaosą. Nemanau, kad būtų gerai, jei ši Vyriausybė būtų priversta atsistatydinti. O neduok Dieve, pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų“, - nuo minčių šiurpo V. Dumbliauskas.
Mokslininko teigimu, viskas, ko šiuo metu reikia tiek tautai, tiek partneriams, yra raminimas. V. Dumbliausko nuomone, jeigu Vyriausybė nutartų atsistatydinti, situacija taptų nekontroliuojama.
„Aš manau, kad A. Kubiliui užteks proto suvokti (ir neatsistatydinti – DELFI). A. Kubilius šiaip protingas žmogus. Arogantiškas, bet vis tiek protingas. Gal protas nugalės aroganciją ir jis suvoks, kad taip negalima daryti“, - sakė politologas.
Tuo tarpu T. Janeliūnas atkreipia dėmesį į tai, kad koalicijoje nėra normalios tarpusavio komunikacijos – nesusitariama net ką konkrečiai reikia pranešti visuomenei.
„Vien nuo to daugelis problemų kyla, nes nėra aišku, kokias žinias visuomenei transliuoti, kaip tai daryti ir įtampa tarp partnerių didėja“, - DELFI sakė politologas.