Pernai lapkritį netekęs Seimo nario mandato A. Paulauskas prabilo apie planus vėl imtis advokato praktikos. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, vėliau – generalinio prokuroro pavaduotojas jau dirbo advokatu nuo 1997 m., kol 2000 m. rudenį buvo išrinktas parlamentaru.
Pagal tuo metu galiojusį Advokatūros įstatymą, A. Paulauskui teko išlaikyti specialius egzaminus.
Vėliau šis įstatymas buvo ne kartą taisomas, vienu metu nuostata dėl kvalifikacinių egzaminų buvo išbraukta, bet galiausiai vėl atsirado. Nuo praėjusių metų balandžio galiojančioje Advokatūros įstatymo redakcijoje tarp reikalavimų tapti advokatu siekiančiam asmeniui nurodyta, kad būtina išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.
Nuo tada, kai A. Paulauskas pradėjo dirbti advokatu, praėjo daugiau nei dešimtmetis. Per tą laiką socialliberalas aštuonerius metus užsiėmė kitokia – politine veikla.
R. Andrikio manymu, eksparlamentaro sugrįžimas į praktikuojančių advokatų būrį nelaikant kvalifikacinio egzamino negalimas.
Jis DELFI citavo Advokatūros įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2000 m. liepos iki 2001 m. gruodžio, tai yra tuo metu, kai A. Paulauskas advokato mantiją iškeitė į parlamentaro mandatą.
Tuo metu asmuo, norintis tapti advokatu, be kita ko, turėjo išlaikyti kvalifikacinius egzaminus. Jei teisininkas būdavo išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ilgiau nei 5 metams, egzaminus jam tekdavo laikyti iš naujo. Tačiau advokatams, išrinktiems į valdžios ar valdymo institucijas, pavyzdžiui, Seimą, o vėliau norintiems imtis ankstesnės veiklos, šis reikalavimas netaikytas.
Kaip pažymėjo R. Andrikis, dabartinėje Advokatūros įstatymo redakcijoje Seimo nariams nenumatyta jokių lengvatų.
Pagal galiojančią tvarką advokatu tampama dviem etapais. Pirmiausia asmuo, išsiaiškinus, ar jis yra Lietuvos pilietis, įvertinus išsilavinimą, darbo stažą, reputaciją, egzamino rezultatus, pripažįstamas advokatu. Kitaip tariant, teisininkas įtraukiamas į advokatų sąrašą, tačiau dar nėra praktikuojantis.
Tik vėliau, kai advokatas apdraudžia savo profesinę veiklą, įsteigia kontorą ir duoda priesaiką, atsiduria praktikuojančiųjų sąraše.
Anksčiau laikas tarp šių dviejų etapų negalėjo būti ilgesnis nei pusė metų. Norint apsaugoti advokatus, išrinktus Seimo nariais ir nesuspėjusius tapti praktikuojančiais advokatais, atsirado minėta lengvata dėl 5 metų. Dabar termino, per kurį privaloma duoti priesaiką, nebeliko.
„Išvedžiojimų čia gali būti aibė. Nemalonu, kai norima apeiti įstatymą. Štai Arvydas Pocius (buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas – DELFI) egzaminą išlaikė iš karto ir geriausiais rezultatais“, - DELFI sakė R. Andrikis.
Vadovėlių ir įstatymų kol kas neskaito
A. Paulauskas patvirtino norintis vėl tapti advokatu be kvalifikacinio egzamino. Socialliberalas remiasi Advokatūros įstatymo redakcija, kuri buvo priimta 2004-ųjų kovą, dar nepraėjus 5 metams nuo jo pasitraukimo iš praktikuojančių advokatų.
Šiame įstatyme apie egzaminus nebuvo užsiminta. Tokia nuostata Seimo sprendimu vėl atsirado tik po gerų metų.
Be to, A. Paulauskas pabrėžė, kad jo darbą Seime galima vertinti kaip teisinę veiklą. Esą Vyriausybės nutarime parlamentaro darbui suteikiamas būtent toks statusas.
„Nebuvo taip, kad visiškai pasitraukiau iš teisinės veiklos“, - DELFI teigė eksparlamentaras. Anot A. Paulausko, advokato praktikos sustabdymas nereiškia, kad jis visiškai pasitraukė iš advokatūros. Esą jis tik buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Jis neslėpė kol kas nesiruošiantis laikyti egzamino ir nesklaidantis teisės aktų bei vadovėlių. Paklaustas, ar laikysiąs egzaminą, jei to bus pareikalauta, A. Paulauskas sakė „pažiūrėsiąs“.
Sprendimą dėl buvusio Seimo vadovo įrašymo į praktikuojančius advokatus artimiausiu metu turi priimti Lietuvos advokatų taryba.