„Man, kaip viešųjų ryšių specialybės dėstytojai, tai yra pats rimčiausias argumentas kalbantis su studentais ir plačiąja visuomene bei aiškinant, kam reikia viešųjų ryšių“, - valdžios komunikaciją praėjusį penktadienį DELFI komentavo viešųjų ryšių bendrovės „Strateginių komunikacijų centras” (SKC) direktorė Dalia Kutraitė – Giedraitienė.
Pasak jos, kaip tik šiuo metu aukščiausi valdžios pareigūnai neįvertina ryšių su visuomene svarbos. „Ryšiai su visuomene yra kalbėjimasis su žmonėmis. Suprantu, kad jiems trūko laiko, kad jiems reikėjo priiminėti sprendimus ir panašiai, bet jau darosi grėsminga – ryšiai su visuomene būtina, privaloma veikla kuo aukštesniame poste esi, kuo didesnei visuomenės grupei tu atstovauji“, - aiškino specialistė.
D. Kutraitė – Giedraitienė mano, kad iki mintingo ir privedė nesikalbėjimas su tauta, komunikacijos nebuvimas. Ryšių su visuomene specialistė sako, kad pasibaigus riaušėms ar jų metu buvo būtinas valdžios kreipimasis į tautą. „Sunkiau surasti formas tuo metu, kada žmonės taip įaudrinti, sunkiau surasti būdą, kaip kreiptis, kaip būti išgirstam, bet visgi ir po to net nebuvo vieningo, argumentuoto, išmintingo kreipimosi į tautą paaiškinant, kas pas mus darosi, ką darysime, kad taip nebūtų toliau“, - kalbėjo D. Kutraitė – Giedraitienė.
Ji sakė vertinanti į minią išėjusius politikus. „Būti politiku ir nedrįsti išeiti pažiūrėti kad ir į supykusią tautą – negalima. Kaip jiems tas išėjimas besibaigė, aš labai vertinu“, - apie mitinge pasirodžiusius politikus kalbėjo specialistė.
Susitikti išėjo ne tas, kuriam priklauso
Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos instituto docentė Audronė Nugaraitė sako, kad komunikacine prasme krizės nebuvo sugebėta suvaldyti taip, kaip tai buvo galima padaryti. „Iki tol buvo aišku, kad per mažai kalbama, nebuvo aiškiai atsakoma, ką reikia daryti. Buvo skaičiuojami litai, biudžetas. Taip, tai labai svarbu, bet visa tai darant reikėjo galvoti apie viešąją komunikaciją“, - valdžios laikyseną komentavo A. Nugaraitė.
Pasak A. Nugaraitės, nors valdžia susitikinėjo su įvairiomis grupėmis, komunikacija buvo fragmentiška, o komunikacinė niša - tuščia. Anot jos, net iki riaušių vienas ministras sakydavo vienaip, kitas – antraip, žiniasklaida tai garsiai pranešdavo, o žmonėms tuoj kildavo klausimų, kas bus.
„Tada visi bėga pas Kubilių ir klausia, kaip yra. O jis, vargšas, bando aiškinti. Aiškus vienas dalykas – nebuvo aiškaus strateginio komunikacinio prioriteto ir kanalo, kas, kada ir kur turi tai daryti“, - kalbėjo Žurnalistikos instituto docentė.
A.Nugaraitei buvo smagu pasibaigus riaušėms specialioje Lietuvos televizijos (LTV) laidoje klausytis Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasiteisinimų . „Tai dar kartą parodė, kad mes nesuprantame komunikacijos svarbos. Tokioje krizėje to nesuprantame dvigubai“, - konstatavo docentė. Anot jos, gali daryti ir gerus darbus, bet negerai, jei apie tai nekalbi ir už tave kalba kiti.
Vis dėlto, sako A. Nugaraitė, gerai, kad A. Kubilius ir A. Valinskas į specialią LTV laidą atėjo. Viešojoje erdvėje buvo girdėti ir daug Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Arvydo Anušausko pasisakymų.
„Tačiau buvo matyti, kad nebuvo aiškios strategijos, kur ateiti, kam pasakyti. O jeigu nebūtų buvę tokios LTV laidos, jei nebūtų į ją pakvietę?“, - retoriškai klausė A. Nugaraitė.
Užtat, sako pašnekovė, ryšių su visuomene prasme visą laiką ten, kur turėjo būti, laikėsi A. Zuokas. Tai jis darė ir maloniomis, ir nemaloniomis akimirkomis. „Tačiau tas, kas turėjo būti, kas turėjo tiesiai atviru tekstu akis į akį eiti į tiesioginį kontaktą, neišėjo. Ir vėl galime kalbėti, kad nebuvo pasinaudota galimybe pabendrauti“, - sakė VU dėstytoja.
Darbotvarkę galima keisti
Viešųjų ryšių agentūros „PR Service/Edelman Affiliate” direktorius Linas Kontrimas įsitikinęs, kad penktadienio įvykiai – visuomenės reakcijų pasekmė į informaciją, kurią naujoji koalicija pradėjo skleisti iškart po rinkimų. Ši informacija, pasak jo, nebuvo susisteminta, paaiškinta. Projektai, sprendimai, kurių laukė dauguma Lietuvos žmonių, net žiniasklaidą pasiekdavo nuotrupomis arba nuogirdomis. Niekas esą nepaaiškino viso vaizdo - tebuvo girdimas vienintelis dalykas – valdžia stengiasi įveikti Lietuvą užklupusį sunkmetį.
„Nenoras tartis ir kalbėtis su žmonėmis buvo pastebimas jau spalį ir lapkritį. Jo nebuvo galima užmaskuoti koalicijos laikysena“, - sakė L. Kontrimas. Jo nuomone, tai, ką daro valdžia, eilinis žmogus iki šiol nespėjo suvokti, tad normali ir į protestą įsiveržusi reakcija.
Viešųjų ryšių specialistas aiškina, kad riaušių dieną kartojosi vadovėliuose aprašytos situacijos. Krizės akivaizdoje buvo aiškios dvi pusės – žmonių akimis, iššaukusieji krizę, valdžios akimis – provokavę tam tikrus veiksmus arba kėlę klausimus. „Tai buvo klasikinė situacija, kurioje yra dvi pusės. Viena pusė atėjo pas kitą, tačiau jos nerado“, - aiškino L. Kontrimas.
„Ar buvo įmanoma svarbiausiems žmonėms, kurių atsakymų žmonės laukė, keisti darbotvarkes? Jeigu neįmanoma jiems patiems keisti darbotvarkės, ar būtų buvę įmanoma aiškiai parodyti, kad susitikti su žmonėmis jie deleguoja tam tikrus asmenis“, - kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, pasibaigus riaušėms buvo matyti, kad dialogo arba noro suprasti mitingą iniciavusius žmones ne tik kad nebuvo, bet galbūt artimiausiu metus ir nebus. Taip L. Kontrimas mano po to, kai specialioje LTV laidoje regėjo ne analizę, bet buvusio ir dabartinio premjerų asmeninį kivirčą.
„Matyt šimtaprocentinio plano, kaip įveikti dabartinę situaciją, valdžia neturi. Daugelis sprendimų priimami spėjant, kad galbūt jie suveiks“, - sakė „PR Service/Edelman Affiliate” direktorius.
Būtų pataręs su protestuotojais susitikti visai Vyriausybei
„Ne tik kad būčiau pasakęs, jog būtina skubiai lėkti prie Seimo, tačiau ne 12.15 val., o 11 val. Dar daugiau – dėliodamas šitą situaciją ir žinodamas Rygos bei Sofijos įvykius galbūt būčiau pasiūlęs ir rekomendavęs aktyviai veikti dar iki protestuotojų susibūrimo“, - į DELFI klausimą, ką penktadienį būtų pataręs Vyriausybei, atsakė L. Kontrimas.
L.Kontrimo manymu, jeigu ministrai būriais 11.30 val. būtų pasitikę piketuojančius ir bandę pasišnekėti, situacija galėjo būti visai kitokia. Mat tie, kurie mėtėsi akmenimis, taip pat buvo didelė bailių „šaika“: slėpėsi po gobtuvais, buvo palenkę galvas.
„Po naujų Seimo rinkimų vėl išklus elito ir liaudies priešpriešos temai vėl turime galimybę ją panaikinti iš dienotvarkės, tačiau tam valdantieji turi išeiti į gatvę. Valdžia taip pat turi suvokti, kad jei visuomenė, kurią patys politikai ugdė 20 metų, nesugeba skaityti programų, o sugeba kalbėtis gatvėje, reikia imtis adekvačių priemonių. Vienas krizės įveikimo būdų - kalbėk su auditorijomis ta kalba, kurią jie supranta. Tai reiškia – eikite į gatves“, - kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.
Pašnekovas aiškino kalbėjęs su keletu kolegų iš viešųjų ryšių agentūrų bei su žurnalistais. Tarp jų esą neatsirado nė vieno, kuris nesutiktų skirti dalies laisvo laiko tam, jog krizinėje situacijoje valdžia pajėgtų priimti normalius sprendimus bei juos iškomunikuoti. Tačiau tokios pagalbos, pasak jo, iki šiol neprašyta.
L. Kontrimas sako, kad jeigu gėda pagalbos prašyti, galima bent jau duoti ženklą, kad jos reikia. Mat, pasak jo, daugelis supranta, kad Lietuvai nereikia panašių, iškart užsienio žiniasklaidą pasiekiančių konfliktų.