Didesni ar mažesni potvyniai daugelyje Klaipėdos vietų kyla dėl per siauro lietaus nuotekų vamzdynų diametro, apirusios ar šiukšlėmis užkimštos lietaus kanalizacijos. Bendrovės "Klaipėdos vanduo" duomenimis, tokių "karštųjų taškų" mieste yra apie 20. Kaskart apsemiama Mokyklos gatvė, Žvejų gatvė, Lietuvininkų aikštė, garažų kooperatyvai Kaštonų gatvėje ir nemažai kitų miesto vietų, kur reikėtų rekonstruoti arba iš naujo nutiesti lietaus vandens surinkimo tinklus.
Lietaus nuotekų inžineriniai tinklai priklauso miesto savivaldybei, juos eksploatuoja "Klaipėdos vanduo". Pasak šios bendrovės, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso miestui, vadovo Leono Makūno, mokestis už lietų nėra jokia naujovė. Jį "Klaipėdos vandeniui" jau moka juridiniai asmenys, kurie yra lietaus nuotekų sistemos abonentai. "Įmonės nurodo savo teritorijų plotą, kuriame yra išskirtos "kietos" ir "minkštos" dangos. Pirmosioms priklauso stogai, asfaltuotos ar trinkelėmis grįstos aikštės, nuo kurių lietaus vanduo surenkamas į nuotekų tinklus, "minkštosioms" - žolynai ar kitas gruntas, į kurį lietaus vanduo susigeria pats. Mokesčio dydis priklauso nuo statistinio metinio kritulių kiekio", - aiškino L.Makūnas.
Jo teigimu, geriausiai administruoti būsimąją rinkliavą galėtų būtent "Klaipėdos vanduo", nes bendrovė jau dabar vykdo panašią veiklą. Tačiau prieš įvedant visuotinę rinkliavą už lietų reikėtų inventorizuoti lietaus nuotekų vamzdynus, juos įregistruoti ir perduoti "Klaipėdos vandeniui".
Kadangi miesto gatvės ir aikštės priklauso miesto savivaldybei, ši ir būtų didžiausia rinkliavos mokėtoja. Tačiau pinigines turėtų atverti ir daugiabučių gyventojai, ir privačių namų valdų savininkai. Naujos rinkliavos dydis bei jos apskaičiavimo tvarka kol kas nenustatyti.
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame cituojamas meras Rimantas Taraškevičius. Pasak jo, mokestis už lietaus nuotekas šiemet nebus įvestas.