Iš ministerijų valdžiai keičiantis turėjo išeiti 58 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, iš Vyriausybės kanceliarijos ir kitų įstaigų – 14. Dar 10 apskričių viršininkų ir tiek pat jų pavaduotojų. Bet naujoji valdžia jau keičia Vyriausybės įstatymą, todėl iš postų bus išvaryti ir sekretoriai – dabartiniai karjeros tarnautojai.
Patirtis galėtų būti panaudota
Socialdemokratų ministrai nebus bedarbiai, jie išrinkti į Seimą. O Kazimierai Prunskienei, Artūrui Paulauskui ar Algirdui Monkevičiui darbo paieškos – dar prieš akis. Darbo netekusių viceministrų ir patarėjų ateitimi socialdemokratai rūpinasi.
Buvęs premjeras, dabartinis opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas net neslėpė, kad partija turi darbą praradusių saviškių sąrašą ir bando ieškoti jiems prieglobsčio. „Čia visai neskandalinga, mes rūpinamės savo žmonėmis, pagal galimybes įdarbiname, nes turi būti panaudota jų sukaupta patirtis. Dabar to sąrašo neturiu, bet nemažai žmonių priėmėme dirbti Seimo narių padėjėjais“, – sakė G.Kirkilas.
Alvydas Šedžius, buvęs Šiaulių apskrities viršininkas, partijos skyriaus pirmininkas, bus Seimo nario padėjėjas. Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis grįžta į savo verslą. Premjero patarėjai Giedrė Purvaneckienė ir Mindaugas Jurkynas vėl dėstys universitetuose. Pasak G.Kirkilo, daug politinio pasitikėjimo tarnautojų taps aukštųjų mokyklų dėstytojais. „Mano patarėjas Donatas Morkūnas buvo kalbinamas likti Seime frakcijos patarėju, bet jis nusprendė grįžti į Šiaulius. Nežinau, ką jis ten veiks, jis signataras, gal ims rentą“, – sakė G.Kirkilas, pridurdamas, kad ir jo patarėjas Albinas Januška kol kas niekur nenuėjo. Jis irgi signataras, taip pat iš rentos gali gyventi.
Premjero atstovę spaudai Nemirą Pumprickaitę Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pakvietė dirbti savo sekretoriato vadove. Patarėju užsienio politikos klausimais jis pasikvietė buvusį užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną.
Buvęs žemės ūkio ministrės patarėjas socialdemokratas Mindaugas Bastys dabar išrinktas Seimo nariu. Buvusį savo patarėją Vyriausybėje Socialdemokratinio jaunimo sąjungos lyderį Liną Jonauską G.Kirkilas atsivedė dirbti padėjėju Seime. Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi mano, kad nereikia labai kritiškai žiūrėti, kur koks politikas įsidarbina.
Nomenklatūros gelbėjimas
Tačiau, pasak TS-LKD frakcijos seniūno, blogai, kai dirbtinai kuriamos pareigos ar net institucijos „reikalingiems“ žmonėms įdarbinti.
Socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas, dar dirbdamas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėju, kartu buvo ir Kauno savivaldybės narys, vadovavo Sveikatos komitetui ir dar ketvirtadaliu etato buvo įsitaisęs vyriausiuoju specialistu savivaldybės administracijoje, koordinavo derybas dėl Sporto rūmų statybos. Taigi išėjęs iš ministerijos turėjo kur prisiglausti.
Įspūdingai išgelbėtas buvęs finansų viceministras Valentinas Miltienis. Iškart po rinkimų jis laimėjo konkursą į naujai sukurtą ministerijos sekretoriaus postą. Tame konkurse jis pats vienas ir konkuravo. Aišku, pasisekė – sekretoriai pasilieka valdžioms keičiantis. Pasak J.Razmos, buvę viceministrai įtaisyti sekretoriais ir Žemės ūkio bei Vidaus reikalų ministerijose.
Ypač gerai pasirūpinta buvusiu Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vadovu Antanu Petrausku. Lenkijos lietuviai įtarinėjo jį nesąžiningu finansų tvarkymu, Valstybės kontrolė nustatė jo aplaidumą tvarkant apskaitą. Tačiau premjeras G.Kirkilas jam paskyrė tik švelniausią tarnybinę nuobaudą, o P.Vaitiekūnas paskutinę savo ministravimo dieną pasiskubino A.Petrauską išsiųsti dirbti patarėju į Lietuvos ambasadą Kazachstane. „Viskas kaip iš natų, pagal nomenklatūros žaidimo taisykles“, – A.Petrausko išgelbėjimą komentavo dabartinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis.
Ambasada – užuovėja ar tremtis?
Buvusieji dažnai ieško užuovėjos ambasadose. Kalbama, kad išvažiuoti ambasadoriauti norėtų ir K.Prunskienė, ir A.Januška.Pastarasis dėl VSD skandalo išėjo iš diplomatinės tarnybos. Prezidentas Valdas Adamkus jau pritarė G.Kirkilo Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino išsiuntimui ambasadoriauti į naujai žadamą kurti Lietuvos ambasadą Indijoje. Žinoma, diplomatijos taisyklės neleidžia V.Sarapinui atsakyti, ar Indija jam ekzotika, ar tremtis. Bet G.Kirkilas neslepia: „Krapštė jį, ir gana grubiai.“ Prieš išeidamas kancleris taupymo metu 25 kanceliarijos darbuotojams paskyrė tryliktąjį atlyginimą – po 4 tūkst. Lt.
Teisinasi, kad taip atsilyginta darbščiausiems, per naktis kūrusiems taupymo programą. V.Sarapinas galėjo likti Vyriausybės kancleriu, nes tai – ne politinė pareigybė. Tiesa, į premjero postą atėjęs G.Kirkilas iš pradžių visiems paskelbė, kad į kanclerio pareigas pasikvies V.Sarapiną (su juo kartu dirbo Krašto apsaugos ministerijoje), o tik paskui surengė konkursą, kurį, aišku, V.Sarapinas ir laimėjo. Dabartinis premjeras A.Kubilius nori savo kanclerio. Vyriausybės programoje parašyta, kad Vyriausybės kanceliarija bus reorganizuota į Strateginio planavimo centrą ir kažkokią nedidelę raštinę. To centro vadovu tikriausiai bus Deividas Matulionis, kurį iš pradžių deleguos Užsienio reikalų ministerija, o paskui jis taps kanclerio pakaitalu. „D.Matulionis buvo valstybės sekretorius mūsų valdžioje. Konservatorių manymu, visi sekretoriai buvo socialdemokratai. Tai kaip dabar jis staiga pačiam premjerui tinka į kanclerius?“- ironiškai stebisi G.Kirkilas. Tėvynės sąjungos nariai dar labiau nustebę. Atmetęs D.Matulionį kaip kandidatą į užsienio reikalų ministrus, dabar A.Kubilius jį traukia į artimiausią savo komandą.
Pertvarka
Prieš Naujuosius metus, per patį įstatymų kepimo maratoną, Seimas apsvarstė ir J.Razmos parengtas Vyriausybės įstatymo pataisas. Liko tik paskutinis balsavimas. Bus naikinamos ministerijų sekretorių ir valstybės sekretoriaus pareigybės, įteisinta galimybė ministrui turėti ne vieną, o keturis viceministrus.
Pasak J.Razmos, be savo komandos atėjęs ministras neturi galimybių vykdyti programos. „Socialdemokratai, valdydami pastaruosius 7 metus, per tariamus konkursus prisodino daugybę savo nepajudinamų sekretorių. Tebėra likusi nomenklatūra ir iš ankstesnio jų valdymo. O dar giliau žiūrint, yra dalis nomenklatūros net iš sovietinio laikotarpio. Nauja politiškai ambicinga Vyriausybė ir jos ministrai gali ištirpti tame paveldėtame biurokratiniame aparate“, – taip J.Razma aiškino savo pataisų reikšmę.
G.Kirkilas atkerta, kad tik vienas kitas sekretorius buvo partinis, dauguma jų – profesionalūs karjeros tarnautojai. O sekretorių korpusas – tarsi smegenų centras valdant valstybę. „Dabartinės koalicijos partijos net savus ministrus sunkiai surado. Kaip jos suras po tris viceministrus? Labai sunkiai įsivaizduoju“, – juokiasi opozicijos lyderis. „Politinio pasitikėjimo dalis yra pakankamai didelė. Premjeras gali turėti iki 12 patarėjų. Ministerijose – ministras, viceministras ir patarėjai. Politinis antstatas – pakankamai didelis“, – sako G.Kirkilas, įsitikinęs, kad dabartiniu įstatymu bus išpūstas valdymo aparatas. Bet J.Razma tvirtina, kad bus tik sugrąžinta tokia valstybės tarnybos sistema, kurią būdami valdžioje sukūrė dešinieji.
Komentarai
Dainius Žalimas, tarptautinės teisės specialistas, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės patarėjas
Kaip valstybė elgiasi su politinio pasitikėjimo tarnautojais? Išmoka vieno mėnesio išeitinę pašalpą ir atsisveikina. Karjeros tarnautojams garantuojama ne tik teisė pasilikti nepaisant ministrų kaitos, bet jie gauna ir priedus už kvalifikaciją. Politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojams įstatymas tokių priedų nenumato. O aš nemanau, kad jie ateina nekvalifikuoti. Garantijų jie neturi jokių, bet kurią dieną jiems gali pasakyti: „Viso gero.“ Rizikingas darbas, bet kada gali jo netekti, ir atlyginimas turėtų būti didesnis, ir pažiūra į juos turėtų keistis. Tokiais tarnautojais neturėtų būti švaistomasi.
Gremėzdiška valstybės tarnyba
Vladimiras Laučius, politologas
Valstybės tarnybos įstatymą rengė G.Vagnoriaus Vyriausybė, vidaus reikalų ministras Kęstutis Skrebys. Aš jau tada jį kritikavau. Galima kurti lankstesnį valstybės tarnybos įstatymą, koks yra Olandijoje, ir galima kurti gremėzdišką – kaip Ispanijoje. Ispanijos konsultantai ir konsultavo Lietuvos politikus. Padarė, kaip buvo Ispanijoje Franko laikais. Todėl ir gimė toks gremėzdiškas įstatymas, kuris suteikia šiai tarnybai ypač dideles galias. Socialdemokratų laikais tas įstatymas dar „patobulintas“. Karjeros pareigūnai užsėdo kėdes amžiams. Aš pasisakiau už lengvesnį priėmimą į valstybės tarnybą, lengvesnį atleidimą iš jos.