Premjeras mato prošvaistę
Jeigu prieš Naujuosius metus premjeras A. Kubilius kiekviename sakinyje neužmiršdavo pavartoti sąvoką „krizė“ ir apkaišyti ją pesimistiškais epitetais, tai šių metų sausio pradžia kur kas giedresnė. Pavyzdžiui, sausio 5 d. po darbo pietų su kitais ministrais A. Kubilius žurnalistams šnekėjo, kad „gruodžio pabaiga buvo dosnesnė, negu pradžia, ir dėl to galime optimistiškiau žiūrėti į artimiausią laikotarpį“.
Lygiai taip pat, duodamas interviu Lietuvos radijui sausio 6 d., premjeras kalbėjo, kad priėmus krizės įveikimo planą, tiksliau jį įgyvendinančias įstatymų pataisas, Lietuvai nebegresia Latvijos likimas.
„Mes turime krizės įveikimo planą ir tai reiškia, kad tie pamatai mūsų ekonomikai tikrai gali būti pakankamai saugūs. O pamatai visų pirma yra valstybės finansų sistemos stabilumas. Mes tikrai išvengsime tokių problemų, su kuriomis susidūrė ne taip seniai mūsų kaimynė Latvija“, - sakė A. Kubilius.
Tuo metu praėjusių metų lapkričio 17 d., kai buvo pasirašyta Permainų koalicijos sutartis, A. Kubilius situaciją vadino sėdėjimu ant tiksinčios bombos ir, kaip visuomet, neužmiršo pabrėži, jog išeitį iš padėties gali surasti tik konservatorių-krikdemų lyderiaujama valdančioji koalicija. „Krizės perspektyvą galima būtų pavaizduoti metafora, tereikia įsivaizduoti, kad sėdime ant bombos su laikrodiniu mechanizmu, kuris jau yra paleistas. Kaip gerame trileryje krizės įveikimo planu mes bandome rasti tą laidelį, kurį nukirpus mechanizmas išsijungtų. Be abejo, tai rizikinga, bet dar blogiau būtų nieko nedaryti", - tuomet kalbėjo A. Kubilius.
Juoda atmosfera eliminuoja priešininkus
Ryšių su visuomene konsultantas L. Ulevičius sako, jog praktika - visus įbauginti ir šitaip sukurti reformoms palankią aplinką – yra sena kaip pasaulis. Pasak jo, vyraujant baugiai nuotaikai visuomenėje kur kas lengviau priimti nepopuliarius bei didelius pokyčius lemiančius sprendimus.
Nuolatinės kalbos apie krizę prieš Naujuosius metus galėjo būti kiek sustiprintos specialiai tam, kad naujasis Seimas be didelių kalbų pritartų galybei mokesčių pokyčius lemiančių įstatymų pataisų, o visuomenė jaustų mažesnę nuoskaudą dėl padidėjusios mokesčių naštos.
„Jeigu turime sutelkti valią sprendimų priėmimui, esminėms permainoms, tai tam reikia kažkokių paskatų. Paskatos gali būti objektyvi situacija bei emocinis fonas. Šiuo atveju susidėjo du dalykai: yra tam tikras objektyvus kriterijus ir objektyvūs skaičiai. Tarkime, biudžeto surinkimo duomenys, lėšų trūkumas. Tuos skaičius galima vertinti vienaip ar kitaip. (...) Emocinio fono sukūrimas šalia faktinės informacijos padeda neutralizuoti galimus priešininkus. Tas iš dalies, man rodos, ir buvo padaryta“, - DELFI teigė L. Ulevičius.
Jo tvirtinimu, didžioji visuomenės dalis išvis nesigilina į faktų turinį, tad rūškanas A. Kubiliaus veidas ir nuolatinės kalbos apie krizę piliečiams atstoja argumentą, jog valstybėje yra labai labai blogai. Tačiau, pasak L. Ulevičiaus, išjudinus pesimizmo vežimą, jį sustabdyti yra labai sunku, bet būtina, nes, priešingu atveju, ekonomika stagnuos.
„Pavojus tas, kad paleidus tą vežimą, jį sustabdyti yra pakankamai sudėtinga. Jeigu vakar sakei, kad situacija labai prasta, tai per porą dienų ji sunkiai gali pasikeisti. Tai, ką mes dabar matom, klausimas, kiek Vyriausybė sugebės neutralizuoti tą neigiamą žinių srautą, kuris buvo prieš Naujus metus“, - DELFI sakė ryšių su visuomene konsultantas.
L. Ulevičiaus teigimu, neigiamas žinių srautas palaipsniui įgauna pagreitį ir susidaro uždaras ratas: visuomenėje ir rinkoje vyraujant pesimistiškoms nuotaikoms, bankai neskolina pinigų, automatiškai mažėja vartojimas, ekonomika stagnuoja.
„Jeigu tuo pernelyg piktnaudžiaujama, tai paskui tos emocijos gali užvaldyti tiek, kad žmonės pasitikės ne faktais, o emocijomis. Kai žmonės, remdamiesi emocijomis, pradės mažiau vartoti, automatiškai ir skaičiai, statistika pasikeis. Tai, kuo buvo gąsdinama, gali tapti faktais. Šiuo atveju A. Kubiliui yra iššūkis sustabdyti tą vežimą“, - sakė ryšių su visuomene specialistas.
R.Vainienė: „A.Kubiliui buvo svarbu išgąsdinti visus“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė teigia, jog A. Kubilius, kalbėdamas apie krizę dieną ir naktį, turėjo savų išskaičiavimų – tiesiog siekė kuo greičiau „prastumti“ mokesčių reformą. Žmogus, pasak R. Vainienės, priimdamas sprendimus, reaguoja į visą prieinamą informaciją, tad ir šiuo atveju tiek visuomenės, tiek interesų grupių elgsenos pokyčiams A. Kubiliaus retorika įtakos turėjo.
Instituto prezidentės nuomone, šiuo metu žmonėms reikia „gerosios naujienos“, kurią veikiausiai A. Kubilius ketina nešti – ėmė kalbėti apie verslo skatinimą, ekonomikos stimulų paieškas. Tarkime, sausio 7 d. premjeras žurnalistams, komentuodamas naujienas, sakė, jog Vyriausybė pradeda svarstyti ekonomikos skatinimo priemones, nes esą valstybės ir jos ekonomikos pamatai saugūs – finansų stabilumas esą jau užikrintas.
„Tačiau pasakymo „viskas bus gerai“ nepakanka. Jeigu taip būtų sakoma, tai ilgainiui žmogui šis teiginys bus dar didesnė bloga naujiena. Ko reikia rinkai, tai reikia kažkokių valdžios indikacijų, pozityvių žingsnių, veiksmų, kad jie vykdo struktūrines reformas“, - pasakojo R. Vainienė.