Baltijos valstybių karinės pajėgos bendradarbiaus glaudžiau

Tradiciniame susitikime Vilniuje Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinių pajėgų vadai pasirašė tolimesnio bendradarbiavimo dokumentus, kurių svarbiausias akcentas - glaudesnis bendradarbiavimas integruojantis į NATO. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, Estijos karinių pajėgų vadas viceadmirolas Parmo Koutsas bei Latvijos karinių pajėgų vadas admirolas Gaidis Andrejas dokumentus pasirašė penktadienį.

Kaip sakė Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovė Danguolė Bičkauskienė, karinių pajėgų vadai nutarė stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą integruojantis į NATO. Tokia užduotis karinių pajėgų vadams buvo duota po pernai vykusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrų susitikimo.

Trys Baltijos valstybės ir dar keturios Vidurio Europos šalys pakvietimą prisijungti prie Aljanso gavo praėjusių metų lapkritį Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime. Visateisėmis Aljanso narėmis pakviestosios šalys tikisi tapti kitais metais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių pajėgų vadai susitikime taip pat apsvarstė NATO Šiaurės Rytų korpuso pasiūlymą steigti Baltijos šalių bendradarbiavimo grupę. Po prisijungimo prie NATO Baltijos valstybės kartu su Vokietija, Danija ir Lenkija priklausys šiam korpusui. Dėl to, pasak D.Bičkauskienės, susitikime atkreiptas dėmesys, jog reikia pradėti rengti Baltijos šalių ryšio karininkų grupę šiame korpuse.

Be to, Baltijos šalių kariuomenių vadai aptarė trišalių projektų - Baltijos bataliono (BALTBAT), Baltijos oro erdvės kontrolės (BALTNET), karo laivų eskadros (BALTRON) - metinius planus.

Baltijos karinių pajėgų vadai taip pat apsilankė Kauno šaudmenų gamykloje. Atstovės spaudai teigimu, Estijos atstovai buvo labai susidomėję gamybos technologijomis bei testavimo sistema. Latvijos kariškiai Kauno šaudmenų gamykloje lankėsi jau anksčiau.

Kitas trijų Baltijos valstybių karinių pajėgų vadų susitikimas vyks šių metų pabaigoje Estijoje.