Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, apie neformaliojo ugdymo krepšelio įvedimą kalbėta dar 2002-2003 metais.

„Tada buvo parengta neformalaus ugdymo strategija, kur buvo numatoma, kad visos lėšos, skirtos neformaliam ugdymui, turi būti suformuotos atskiru krepšeliu ir eitų „paskui vaiką". Tąsyk buvo nurodyta viena problema - kad šiandien labai daug pinigų skiriama dailės, muzikos, meno mokykloms, jų išlaikymui, o į šias mokyklas patenka tik išrinktieji", - Eltai sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji pažymėjo, kad tąsyk svarstyta, jog šioms mokykloms neturėtų būti skiriamas finansavimas iš neformalaus ugdymui skiriamų lėšų, nes ne kiekvienas vaikas jomis galėtų pasinaudoti.

R. Šalaševičiūtė sutinka, kad dabar mokyklos iš joms skiriamo neformaliojo ugdymo krepšelio organizuoja ekskursijas, kitas priemones, bet tai nėra vaiko ir tėvų sprendimas.

Dabartinės Vyriausybės užmojus įdiegti tokį krepšelį, vaiko teisių apsaugos kontrolierė vertina palankiai, kadangi pats vaikas kartu su tėvais nuspręstų, kur pinigus panaudoti: ar apmokėtų dalį vasaros poilsio kelialapio, treniruotės, lankytų baseiną ir pan.

„Jeigu būtų teisingas neformalaus ugdymo krepšelis, jis iš tikrųjų duotų rezultatų ir galbūt tarp tų vaikų, kurie gyvena sudėtingomis sąlygomis, atsirastų sportininkų, muzikantų ir dailininkų, kuriems tėvai šiandien negali apmokėti būrelių. Esu už tokio neformalaus ugdymo krepšelio įvedimą ir manau, kad tai būtų paspirtis jau seniai šito belaukiantiems tėvams“, - apibendrino ji.