„Ta literatūra yra pseudomokslinė arba populiarioji. Ji nesismulkina. Diena ilgėja nepastebimai, žmonės negalėjo suvokti, kad yra sekundės... Tai galima pamatyti tik su tiksliais astronominiais prietaisais“ , - aiškino L. Klimka.
Sakoma, kad per Tris karalius diena jau būna pailgėjusi per gaidžio žingsnį, o per pusiaužiemį – per ėriuko šuolį. Tačiau, teigia profesorius, taip atrodo tik matuojant primityviais metodais – tekančią saulę stebint horizonte.
„Kodėl žmonės Kalėdas švenčia gruodžio 25-ąją, o ne per tikrąją astronominę saulėgrįžą? Todėl, kad nemokėjo tiksliai nustatyti datos. Bet jie pastebėjo, kad saulė tekėdama sustoja vienoje vietoje ir kelias dienas stovi. Va tada jau galima ir švęsti – vadinasi, ji nebesislinks į pietus tekėdama arba besileisdama. Tada jau galima švęsti saulėgrįžos šventę“, - pasakojo L. Klimka.
Pasak jo, šventė – liaudiška tradicija, o astronomija - mokslas. Todėl nenuostabu, kad šie dalykai dažnai prasilenkia.
Tiksli solsticijos data nustatyta tik ištobulėjus astronomijai. Pirmasis, daugmaž tiksliai nustatęs metų trukmę, buvo Mikalojus Kopernikas (1473-1543).
Žiemos solsticija minima šiaurės ašigaliui labiausiai nukrypus nuo saulės. Tuomet - ilgiausios naktys ir trumpiausios dienos. Saulėgrįža laikoma astronominės žiemos pradžia.