Pasak J.Gustaitienės, į juodąjį sąrašą įtraukiami ir asmenys, kurie negali gyvūnui sukurti reikiamų sąlygų. "Nuaro" vadovės teigimu, žmogui panorus gyvūno įvertinama, ar jis gali jį auginti. Pasitaiko atvejų, kai pretendentas į šeimininkus pareiškia, kad šunį jis laikys pririštą lauke metro ilgio grandine prie būdos, maitins jovalu, kuris liko nuo kiaulių, o apie skiepus apskritai negalvoja.
"Baisiausia, jog kai pasakai, kad šuo dėl tokio elgesio nudvės, pareiškia: "Paimsiu kitą". Tai gyvūno kankinimas. Tokiais atvejais jį geriau užmigdyti. Kai pasakai, kad gyvūno negaus, pretendentas pareiškia, jog pasiims kitoje prieglaudoje. Tokiems ir reikalingi sąrašai", – aiškino J.Gustaitienė.
Gyvūnų nerekomenduojama duoti neatsakingiems žmonėms. Pasitaikė, kad žmogus iš prieglaudos pasiima kalę, o po kurio laiko grąžina šuniukus.
"Atvažiuoja ir klausia, kur juos dėti. Tuomet skauda širdį – vietoje vieno turime užmigdyti dešimt. Visų gyvūnų žmonės gi negali pasiimti", – apgailestavo J.Gustaitienė.
Į juodąjį sąrašą gyvūnų globos įstaigos yra įtraukusios penkias įmones ir asmenis. Jame nurodomi bendrovių pavadinimai, telefonų numeriai, žmonių vardai ir pavardės. "Įrašyti asmenų, kuriems nerekomenduojama atiduoti gyvūnų, duomenis į sąrašą galime kiekvieną dieną, tačiau kartais nespėjame to padaryti. Turime daug darbo", – pasakojo J.Gustaitienė.
Įtraukiami ir arogantiški
Vadinamuosius juoduosius sąrašus turi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, tačiau jie nėra viešai skelbiami – apie nepageidaujamus klientus informacija dalijamasi konfidencialiai.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė aiškino, kad pranešama apie klientus, kurie pabėga nesusimokėję už paslaugas, nusiaubia įstaigą ir neatlygina nuostolių, sukelia incidentus ir konfliktus, triukšmauja ar drumsčia kitų svečių ramybę.
"Jei vienas viešbutis nukenčia nuo piktavalių, žaibiškai pranešama kitai įstaigai. Vėliau savininkai sprendžia, ar aptarnauti tokius klientus", – pabrėžė E.Šiškauskienė.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas neslėpė, jog tokia praktika yra ir pajūryje. Į juodąjį sąrašą gali pakliūti ne tik apsivogę ar incidentą sukėlę asmenys, bet ir arogantiški, be priežasties personalą šokdinantys klientai. "Pasitaiko, kad svečiai reikalauja paslaugų, kurių viešbutis negali suteikti", – tvirtino verslininkas.
G.Sičiūno teigimu, nepagarbiai besielgiančių klientų pasitaiko bet kuriuo metų laiku. Anot jo, ypač tai pasijaučia, kai iš Airijos, Ispanijos ar kitos šalies grįžta uždarbiavę lietuvaičiai. "Londone dirba statybose, gauna tris kapeikas, parvyksta į gimtinę ir mano, kad yra pasaulio bamba. Šokdina visus, kas tik pasipainioja. Gavę informaciją apie tokius klientus, kiekvienas viešbutis elgiasi kaip išmano. Mes tokių klientų neaptarnaujame", – pabrėžė verslininkas.
Pasitaiko, jog apie pavojingus asmenis viešbučių administracijai praneša ir policija. Pareigūnai nurodo, kokių klientų reikia saugotis. Buvo atvejis, kai viešbučius pajūryje niokojo bulgarai.
Reikia vagių gėdos lentos
Uostamiesčio prekybininkai su nostalgija žvelgia į praeitį, kai parduotuvėse skelbimų lentose buvo iškabinami apsivogusių piliečių atvaizdai. Šiais laikais tai draudžia netobuli įstatymai.
Parduotuvės rado kitą būdą, kaip apsisaugoti nuo vagišių. Jų darbuotojai telefonu vienas kitam operatyviai perduoda informaciją.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius tvirtino, jog taip bendradarbiaujama senamiesčio parduotuvėse.
"Pardavėjos pamato anksčiau apsivogusius asmenis ir juos stebi. Ilgapirščiams nebesuteikiama galimybė pakartoti nusikaltimą", – pasakojo D.Botyrius.
Ne kartą apsivogusius asmenis apsaugininkai stebi ir didžiuosiuose uostamiesčio prekybos centruose.
Po išgertuvių – prie vairo
Prieš pusmetį Klaipėdos policijos svetainėje pradėti viešinti sulaikyti prie automobilio vairo sėdę neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų vairuotojai.
Sąraše nurodomas pažeidėjo vardas ir pavardė, gimimo metai, girtumo laipsnis, skirta bauda. Į sąrašą įtraukta per 100 apsvaigusių ir mašinas vairavusių asmenų. Dalis jų sukėlė eismo įvykius.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla tvirtino, kad šie sąrašai skelbiami siekiant sumažinti girtų vairuotojų skaičių.
"Aukščiausiasis administracinis teismas išaiškino, kad šiuos duomenis galima viešinti prevenciniais tikslais. Norime, kad žmonės žinotų. Gal taip besielgiantiems pažeidėjams bus gėda. Kol kas sunku pasakyti, ar ši priemonė veikia. Pusė metų – trumpas laikas, ir niekas jokių tyrimų dar neatliko. Tačiau manau, kad poveikis turėtų būti", – įtarė A.Strumyla.
Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Alvydas Katkauskas patikino, kad nusiskundimų dėl viešai skelbtų pažeidėjų duomenų nėra sulaukta.
Skolos skandina įmones
Prasidėjus sunkmečiui, vadinamuosius juoduosius sąrašus sudaro ir privačios įmonės. Dažniausiai juose nurodomi už paslaugas neatsiskaitę asmenys ar įmonės.
Vertimų paslaugomis užsiimančios įmonės "AirV" tinklalapyje pateiktame skolininkų sąraše įrašytas ir buvusio šalies Prezidento Rolando Pakso žento Aivaro Stumbrio vadovaujama įmonė "Amberinvest". Nurodoma, jog pagal rugsėjo 30 ir spalio 7 dienomis išrašytas sąskaitas bendrovė skolinga beveik 4,7 tūkst. litų.
A.Stumbrys žiniasklaidai tvirtino nieko nežinąs apie skolą vertimų biurui ir nesuprantąs, kaip jo vadovaujama įmonė galėjo atsidurti tarp skolininkų.
Kokiu tikslu yra rengiami ir skelbiami tokie sąrašai, vertimų biuro "AirV" Klaipėdos padalinio atstovai komentuoti atsisakė. "Tai mūsų įmonės vidinė tvarka", – pabrėžė darbuotoja.
Anksčiau viešai buvo skelbiami ir šauktinių, vengiančių atlikti karinę tarnybą, duomenys. Už tokį elgesį jiems grėsė nuobaudos.