Praėjusios kadencijos Seimas paskutinę darbo dieną priėmė įstatymą, kuriuo buvo padidintas parlamentarų atlyginimas, bet sumažintos išlaidos kanceliarinėms reikmėms. Įstatymą Prezidentas pasirašė lapkričio 20 dieną - tuo metu jau dirbo naujasis Seimas. Įstatymas įsigalioja nuo 2009 metų sausio 1 dienos.

Šį mėnesį parlamentas nusprendė nepriimti Seimo statuto pataisų, kurios leistų sumažinti Seimo narių atlyginimus, nes kilo įtarimų, jog tai pažeistų Konstituciją. Buvo minimas ir teisėtų lūkesčių principas - esą kadencijos pabaigoje atlyginimas negali būti mažesnis nei kadencijos pradžioje. Tačiau kadencijos pradžioje atlyginimai dar buvo mokami pagal senąją tvarką.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. E. Kūris situaciją analizavo žurnale "Veidas" pirmadienį pasirodžiusiame straipsnyje.

"Taigi koks įstatymas galiojo tada, kai Seimo nariai prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus? Anas, senasis. "Valstybės žiniose" įstatymas buvo paskelbtas lapkričio 25 d. O įsigalioja jis tik kitų metų sausio 1-ąją. Tai iš kur teisėti lūkesčiai, gerbiami doktrinos cituotojai? Teisiškai jų nėra (...). Bet kodėl kalbama apie Seimo narių atlyginimų mažinimą? Juk jie dar nepadidėjo. Na, ir nedidinkit, jei krizė", - rašoma straipsnyje "Šiokie tokie formalumai krizės akivaizdoje".

Antradienį naujienų agentūrai ELTA komentuodamas situaciją prof. E. Kūris pakartojo manąs, kad argumentas dėl teisėtų lūkesčių yra nestiprus.

"Tuomet nebuvo teisėtų lūkesčių teisine prasme, nes įstatymas nebuvo įsigaliojęs. Kitų argumentų neanalizuoju, bet argumentas dėl teisėtų lūkesčių, mano nuomone, yra silpnas", - Eltai sakė E. Kūris.

ELTA primena, kad kilus diskusijos dėl parlamentarų algų Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti kai kurias ankstesnių nutarimų nuostatas. Prašoma išaiškinti, ar nutarimo nuostatoje "Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje" vartojama sąvoka "Seimo nario atlyginimas" apima ir Seimo nario išlaidas, susijusias su jo parlamentine veikla.

Taip pat prašoma išaiškinti, ar valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai įstatymų leidėjas gali nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje, ar esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai turėtų būti mažinamas ir Seimo biudžetinis finansavimas.

Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė antradienį Eltai sakė, kad šis prašymas buvo priimtas nagrinėti gruodžio 19 dienos potvarkiu.

"Dažniausiai išaiškinimai yra be eilės, bet data, kada bus paskirtas posėdis, dar nežinoma", - Eltai sakė R. Sakalauskaitė.