Prieš keletą savaičių A. Burkšas buvo siūlomas į aplinkos ministrus, tačiau dėl viešai reikštos kritikos šios pareigos patikėtos iš statybų verslo atėjusiam Gediminui Kazlauskui. Neringos vicemero kandidatūrai nepritarė prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, dalis aplinkosaugininkų.
Neoficialiai teigiama, esą A. Valinskas premjerui iškėlė ultimatumą – jei A. Burkšas netaps Klaipėdos apskrities viršininku, TPP gali ne tik nepritarti mokesčių reformai, bet ir visai trauktis iš koalicijos.
A. Kubilius buvo kategoriškai pareiškęs, kad siūlomo kandidato netvirtins Klaipėdos apskrities vadovu. Tačiau paskutinėmis dienomis jis savo nuomonę pakeitė. Užkirsti kelią A. Burkšui į naujas pareigas galėjo tik specialiųjų tarnybų pateikta neigiama informacija.
Tiesa, Vyriausybės vadovas anksčiau neslėpė, jog būsimo apskrities viršininko kompetencija kiek abejoja.
Pasak A. Kubiliaus, apskrities vadovo atsakomybės ribos – kur kas siauresnės nei ministro. Dar viena sprendimą paskirti A. Burkšą apskrities viršininku nulėmusi aplinkybė – valdančiosios koalicijos sutarimas vietoj 10 apskričių palikti tik 4. Todėl jam, kaip teigė premjeras, teko „likvidatoriaus pareigos“.
Planuojama, kad pagrindines savo funkcijas savivaldybėms apskritys turėtų perduoti per pusę metų, per kitą pusmetį turėtų būti suformuota būsimų 4 regionų struktūra, o prieš savivaldos rinkimus Lietuvoje turėtų rastis Vilniaus miesto ir Vakarų Lietuvos regionai. Į vieną regioną bus sujungtos Kauno, Marijampolės ir galbūt Alytaus apskritys, o pietryčių Lietuvoje vieną teritorinį vienetą sudarys dabartinės Vilniaus (be miesto), Utenos, Panevėžio apskritys.
Vyriausybės sprendimu Vilniaus apskrities viršininko pavaduotoju paskirtas Gintaras Sodeika, Šiaulių – Vidmantas Jarulis, Panevėžio – Vidas Balakauskas, Utenos – Gintaras Šileikis, Marijampolės – Evaldas Ulevičius, Tauragės – Raimondas Matemaitis, Telšių – Jurgis Staševičius.
Paskirti apskričių viršininkai ir pavaduotojai pareigas pradės eiti nuo gruodžio 24 d.