Seimo rekordininkai
Turtingųjų lyderis Seime – Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas, turintis 47,9 mln. litų valdomo turto ir piniginių lėšų. Po jo eina Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas su 34,3 mln. Lt.
Parlamente ir toliau darbuosis vėl išrinkti turtingiausi parlamento social¬demokratai – Bronius Bradauskas, kartu su žmona turintis 18 mln. Lt, ir Jonas Jagminas, su šeima deklaravęs 17 mln. Lt. Šios frakcijos milijonierių gretas papildė Andrius Šedžius, turintis daugiau kaip 11 mln. Lt.
Palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, tai nėra rekordinės sumos. Įspūdingu turtu – 83 mln. Lt – galėjo didžiuotis praėjusios kadencijos Darbo frakcijos narys Antanas Bosas.
Iš visų šalies politikų išsiskiria Palangos savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis. Daug nekilnojamojo turto pajūryje valdantis konservatorius deklaravo 200 mln. Lt.
Naujas milijonierių būrys
Nemažai milijonierių ir tarp šį rudenį į Seimą patekusių naujokų. Artūras Zuokas deklaravo apie 5 mln. Lt, Mantas Adomėnas – 2,2 mln. Lt, Vincas Babilius – 2 mln. Lt, Asta Baukutė – 2,3 mln. Lt, Kęstas Komskis – 1,1 mln. Lt, Žilvinas Šilgalis – 1,8 mln. Lt, Rokas Žilinskas – 1 mln. Lt.
Seimui pirmininkauja dar vienas parlamento naujokas ir milijonierius Arūnas Valinskas, turintis turto ir pinigų už 3 mln. Lt, o jo žmona Inga Valinskienė – už 2,9 mln. Lt.
Valinskai – ne vienintelė milijonierių šeima Seime. Kęstutis Glaveckas būtų buvęs kuklus parlamento milijonierius su 1,6 mln. Lt. Į politiką grįžus jo žmonai Rūtai Rutkelytei su 9,7 mln. Lt, sutuoktiniai jau patenka tarp turtingiausių politikų Seime.
Tik noras tarnauti rinkėjams?
„Kitose šalyse turtingi žmonės valdžioje jau seniai nieko nestebina, – įsitikinęs K.Glaveckas. – Normalu, kad pasiturintieji ateina į politiką, taip yra ES šalyse, JAV.“
Jam pritarė ir B.Bradauskas. „Sąžiningu darbu, nuo nulio verslą pradėjęs žmogus įgyja neįkainojamos patirties ir gerai išmano ekonomikos dėsnius, kurie praverčia įstatymų leidyboje. Blogai tik tada, jei turtingas politikas siekia savanaudiškų tikslų, ateina su nešvariai uždirbtu kapitalu“, – mano B.Bradauskas.
Turtingiausias Kauno savivaldybės tarybos narys Kęstutis Mikėnas, turintis apie 8 mln. Lt, mano, kad turtas apsaugo nuo valdžios pagundų. „Turtingas politikas įgyja imunitetą nuo interesų grupių, yra nepriklausomas, – tvirtino jis. – Man politika – galimybė realizuoti save, perteikti sukauptą patirtį.“
Regionus valdo klestintys
Tarp dešimties apskričių administracijų viršininkų ir jų pavaduotojų – 4 milijonieriai. Šiaulių ap¬skritis išsiskiria tuo, kad šešiaženkles sumas deklaravo du aukščiausi vadovai. Viršininkas Alvydas Šedžius su žmona valdo 4 mln. Lt turtą, o jo pavaduotoja Emilija Laurutienė su vyru – 4,5 mln. Lt. Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis turi 3,4 mln. Lt turto, Telšių ap¬skrities viršininkas Romualdas Vasiliauskas – 2,9 mln. Lt.
„Tas turtas – sąlyginė sąvoka. Ne viską sudaro pinigai – tai gali būti ir akcijos, ir nekilnojamasis turtas, – kuklinosi A.Šedžius. – Įgyta patirtis, kai vadovavau įmonės kolektyvui, buvau atsakingas už darbuotojų gerovę, dabar praverčia vadovaujant apskričiai. Į politiką turtingi žmonės eina tikrai ne dėl turto.
Iš turtingųjų apskričių vadovų sąrašo šiemet „iškrito“ Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, deklaravęs 5,6 mln. Lt. Jis atsistatydino dėl pareikštų įtarimų korupcijos byloje. Nors bylos tyrimas dar nebaigtas, tačiau tai duoda pagrindo kalboms, kad turtas ne visada apsaugo nuo pagundų.
Valdininkai irgi neskursta
Tarp deklaravusių milijoninius turtus yra ir nemažai vadovaujančių tarnautojų: Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius Petras Šimeliūnas (4,5 mln. Lt), Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė (kartu su vyru – per 4 mln. Lt), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas (kartu su žmona – 1,6 mln. Lt), Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas And¬rius Dubininas (1,5 mln. Lt).
Daugelį naujųjų Vyriausybės ministrų turtais lenkia ministerijų sekretoriai: Ūkio – Anicetas Ignotas (1,8 mln. Lt), Susisiekimo – Valdemaras Šalauskas (su žmona – 1,9 mln. Lt), Žemės ūkio – Valentinas Kanopa (su žmona – 1,5 mln. Lt), Finansų – Valentinas Miltienis (2 mln. Lt), Vidaus reikalų – Giedrė Švedienė (su vyru – 1,7 mln. Lt).
STT valdžios turtų nesureikšmina
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Julija Antanaitienė aiškino, kad valstybės, savivaldybės ar kitos valdžios institucijos tarnautojo didelis turto pagausėjimas gali būti vienas iš korupcijos pirminių rizikos požymių. „Dėmesį į milijoninius turtus deklaravusius valstybės tarnautojus, pareigūnus gali atkreipti ir STT, tačiau tai labiau Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kompetencija aiškintis tų turtų kilmę“, – teigė ji.
Pasak jos, STT pareigūnai atidžiau stebi ir informaciją renka viešųjų pirkimų, kitose problemiškose valdžios srityse. „Gali būti ir taip, kad turtas užsidirbtas sąžiningai, pavyzdžiui, deklaranto sutuoktinis verčiasi pelninga ūkine ar kitokia veikla“, – pastebi J.Antanaitienė.
Komentarai
Sugriežtins deklaracijų reikalavimus
Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė;
Pagal naująją interesų deklaracijų tvarką politikams ir viešojo sektoriaus vadovams reikės deklaruoti kiekvieną nuo 2,6 tūkst. Lt vertės sandorį, pirkinį. Tokiu būdu bus galima kontroliuoti, ar tarnautojai gyvena pagal pajamas. Taip pat tarnyba galės sekti, ar organizuojant viešuosius pirkimus nedalyvauja ta pati įmonė, kuri ką nors pardavė atsakingam už viešuosius pirkimus tarnautojui.
Vadovaujantis naująja tvarka, deklaruoti privačius interesus privalės visų valstybės struktūrinių padalinių vadovai. Negalėtume teigti, kad turtingi tarnautojai ar politikai daugiau svarstomi dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo nei kiti. Gana dažnai svarstome neišsiskiriančius turtu tarnautojus. Dažniausiai į mūsų akiratį patenka savivaldybių tarybų nariai.
Turtingieji – nebūtinai sąžiningi
Algis Krupavičius, politologas;
Turtingųjų siekis patekti į valdžią pastebimas nuo 2000 m. Tada tarp rinkėjų netgi vyravo nuomonė, kad turintieji daug turto nevogs. Senos demokratijos šalyse tokie kandidatai per rinkimus nebūtų labai populiarūs. Ten vyrauja viduriniosios klasės atstovai, nes iš politikų tikimasi, kad jie tarnaus visuomenei ir nebus suinteresuoti asmenine gerove, nepainios viešųjų ir privačių interesų.
Tuo tarpu turtingieji Vakaruose supranta, kad politika – ne ta sritis, kuri teikia naudą. Einančius į valdžią turtinguosius suskirstyčiau į tris grupes: vieni turi tik sau naudingų, privačių tikslų, kiti pasiekę karjeros viršūnę nori realizuoti save kitoje srityje, treti siekia pakeisti situaciją visuomenės gyvenime, įgyvendinti idėjas. Rinkėjai turėtų daugiau kreipti dėmesį į asmenines politiko savybes, į jo pasiūlymus, o ne į pajamas.