Pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių naujųjų piliečių skaičių Lietuva, kur tūkstančiui gyventojų teko 0,13 naujojo piliečio, taip pat buvo viena paskutiniųjų. Šis rodiklis mažesnis buvo tik Lenkijoje, kur nesiekė nė vienos dešimtosios.

Pirmąją vietą ES pagal šį rodiklį užėmė Latvija, kur tūkstančiui gyventojų teko 8,3 naujojo piliečio. Estijoje šis skaičius sudarė 3,6 ir daugiau nei dvigubai viršijo ES vidurkį - 1,5 naujojo piliečio tūkstančiui gyventojų.

Baltijos šalių pilietybė daugiausia buvo suteikta vadinamiesiems asmenims be pilietybės. Latvijoje ir Estijoje virš 90 proc. naujųjų piliečių priklausė šiai grupei. Lietuvoje iki tol be pilietybės buvę asmenys sudarė kiek daugiau nei 50 proc. visų naujųjų piliečių.

Antrąją ir trečiąją pagal dydį naujųjų piliečių grupes visose Baltijos šalyse sudarė buvę Rusijos ir Ukrainos piliečiai.

Daugiausia naujųjų ES piliečių buvo atvykę iš ES nepriklausančių Europos šalių ir Afrikos (po 27 proc.) bei Azijos (22 proc.), kiek mažiau - iš Šiaurės ir Pietų Amerikos (12 proc.). 8 proc. naujųjų piliečių pakeitė vienos ES šalies pilietybę į kitos.

Pagal šalis, daugiausia naujųjų ES piliečių buvo kilę iš Turkijos (64 tūkst.), Maroko (48 tūkst.), Irako (23 tūkst.), Ekvadoro (21 tūkst.) bei tuometinės Serbijos ir Juodkalnijos (20 tūkst.).