Su tokia nuomone nenori sutikti Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis: „Jeigu bijoma dėl honorarų, tai varganoje Lietuvoje, kurioje 20 proc. bedarbių, retas pilietis pajėgus sumokėti tinkamai už advokatų darbą. Didelė dalis advokatų balansuoja ant skurdo ribos".

Nukentės įmonės ir ginamieji

„Projekte teisinės paslaugos apibrėžiamos labai plačiai. Ir kartu nustatoma, kad šias paslaugas gali teikti tik advokatai bei jų profesinės bendrijos", - „Lietuvos rytui" sakė Konkurencijos tarybos teisės skyriui vadovaujanti Lina Darulienė.

Jeigu šis projektas taps įstatymu, teisines paslaugas teikiančios įmonės žlugs. Jų vietą užims 1000 šalyje dirbančių advokatų ir maždaug 400 jų padėjėjų.

Dar daugiau abejonių Konkurencijos tarybai kelia ketinimai nebelaikyti advokatų darbo ūkine komercine veikla. Tai reikštų, kad teisinių paslaugų rinka tikriausiai nebūtų grindžiama tokia sąžiningos konkurencijos samprata, kokia grindžiamos visos kitos rinkos. Advokatai galės susitarti dėl kainų, naudotis dominuojančia padėtimi.

Giria būsimą tvarką

„Jei norima kritikuoti, visada galima rasti ir pliusų, ir minusų. Nėra produkto be trūkumo. Bet aš manau, kad šis projektas yra pakankamai pavykęs. Net nematau argumentų, kodėl dėl to reikėtų ginčytis", - kalbėjo R.Andrikis.

Advokato nuomone, yra akivaizdu, kad advokatų veikla nėra ūkinė komercinė. Žmogaus gynyba yra vientisas institutas, nesvarbu, ar žmogus gali už tai sumokėti. Todėl jos negalima skaidyti į ūkinę komercinę ir tą, kuri nėra komercinė.

R.Andrikis taip pat priminė, kad advokatai niekada nesprendė savo problemų atimdami duoną iš kitų specialybių teisininkų. „Projektas rengtas žvelgiant į Europą ir suderintas su Europos Sąjungos nuostatomis", - apibendrino advokatas.

Kertasi su Europos teise?

„Europos Sąjungos šalyse advokatų padėjėjai neturi teisės nei savarankiškai konsultuoti, nei atstovauti. Pagal šį projektą, liekame be darbo, o vakar dar studentas buvęs padėjėjas įgyja teisę daryti viską", - teigė Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas Arūnas Marcinkevičius.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad advokatams skirtu įstatymu ketinama reglamentuoti ne tik advokatų, bet ir visą privačią teisininkų veiklą. Jis nesupranta, kodėl išimtis padaryta mokesčių teistu: „Galbūt dėl nuolat kintančių įstatymų ši sritis yra labai sudėtinga? Gal todėl ji liko nepriskirta vien tik advokatams?"

Išbraukė skaidrumo saugiklius

Vakarų šalių įstatymai numato kategoriškus antikorupcinius reikalavimus. Lietuviškame projekte iš pradžių buvo nedideli apribojimai. Kai asociacija pasiūlė juos išplėsti pagal Europos praktiką, jie iš viso pradingo. A.Marcinkevičiaus teigimu, jei, pavyzdžiui, žmona dirba Vilniaus apygardos teisme, jos vyras advokatas neturėtų ginti žmogaus nei tame teisme, nei jam pavaldžiuose. Šiuo atveju - visuose Vilniaus apylinkių teismuose.

Kažkam tokios nuostatos pasirodė neparankios. Projektas tapo atlaidesnis advokatams nei dabar galiojantis įstatymas.

Dokumente apibrėžta tik keletas savaime suprantamų dalykų. Advokatas neturi teisės dalyvauti bylose prieš savo tėvus, vaikus, sutuoktinį, toje pačioje byloje negali atstovauti abiem pusėms. Taip pat jam būtų draudžiama imtis gynybos byloje, jeigu jis joje dalyvavo kaip teisėjas, arbitras ar prokuroras.