„Dabar ilsėsiuosi, nes galima įsivaizduoti, kad per 8 metus įtampų buvo nemažai. Galiu pasakyti, kad pasiūlymams nesu laisvas“, - paklaustas, ką veiks toliau, DELFI sakė A. Nikžentaitis. R. Miknį jis įvardijo „žmogumi, matančiu ir žinančiu vidinę instituto situaciją“.
R. Miknys buvo vienintelis kandidatas užimti instituto vadovo kėdę. „Visi puikiai mato, kokia situacija aplinkui. Nors konkursas buvo absoliučiai viešas ir atviras, viešai paskelbtas prieš mėnesį, atsirado tik vienas norintis kandidatas“, - kalbėjo A. Nikžentaitis.
Konkurse galėjo dalyvauti ne vyresni kaip 65 metų istorijos ar etnologijos mokslo krypčių mokslininkai, gerai susipažinę su šalies teisės aktais, turintys mokslinio tiriamojo darbo ir vadybos patirties. Norintieji vadovauti LII turėjo pateikti instituto mokslinių tyrimų ir mokslo taikomosios veiklos plėtros koncepciją.
Institutą palieka gerame kelyje
A.Nikžentaitis sakė, kad dabar LII - matomiausias moklso institutas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Anot A. Nikžentaičio, per jo darbo metus pavyko pertvarkyti instituto darbą projektiniu pagrindu, tad dabar darbas vyksta pagal konkrečius projektus. Jo teigimu, humanitarinių socialinių mokslų srityje LII pirmauja pagal mokslinę produkciją.
„Gal ir keista, bet tai – humanitarinių socialinių mokslų srityje daugiausiai lėšų iš projektų uždirbanti institucija”, - sakė A. Nikžentaitis.
Jis džiaugėsi, kad institutui pavyko išvengti „amžiaus duobių” - mokslininkų, apsigynusių disertacijas, amžiaus vidurkis vos per 40. „Be jokios abejonės, didžiuojuosi savo žmonėmis - minties liberalumo prasme jie pakankamai išsiskiria iš panašaus tipo institutų. Tą liberalumą nemažai nulėmė ne tik atmosfera institute, kiek pati istorikų bendruomenė“, - gerų žodžių LII komandai negailėjo A. Nikžentaitis.
Anot jo, institutas nėra įsiskolinęs, sėkmingai vykdo būrį tarptautinių infrastruktūrinių prokjektų. Vienas jų – Priešakinių tyrimų instituto steigimas.
A.Nikžentaitis pasidžiaugė, kad vėliausiai nuo 2010 m. Olšteine (Lenkija) atsiras stambus moderniosios lituanistikos blokas – čia bus dėstomi lietuvių kalbos, literatūros, istorijos kursai. Tokius centrus ateityje planuojama steigti ir kitose šalyse.
„Tikiuosi, kad žinios apie Lietuvą sklis ir mes pasieksime, kad Lietuvos istorija, etnologija, meno istorija bus dėstoma kaimyninių šalių universitetuose“, - sakė LII paliekantis mokslininkas.
Žada daugiau akademiškumo
Naujasis Lietuvos istorijos instituto (LII) direktorius humanitarinių mokslų daktaras R.Miknys žada daugiau dėmesio skirti fundamentiniams istorijos tyrimams, tačiau neketina pamiršti ir jau pradėtų darbų.
Lig šiol LII vadovavusį A.Nikžentaitį pakeisiantis R.Miknys antradienį BNS sakė sieksiantis, kad institute būtų stiprinami fundamentiniai tyrimai.
Naujojo LII vadovo teigimu, deramo dėmesio sulaukti turėtų iki šiol per menkai tyrinėti socialinės ir kultūros istorijos dalykai.
Žadėdamas daugiau akademiškumo, naujasis LII vadovas sakė neketinąs visiškai apleisti ir iki šiol instituto mokslininkų vykdytų tyrimų. R.Miknio teigimu, institutas ir toliau leis dokumentų rinkinius apie Sovietų sąjungos ir Lietuvos tarpukario ir karo metų santykius, Užsienio reikalų ministerijos inicijuotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės enciklopediją, kitus leidinius.
Vis dėlto instituto moksliniuose tyrimuose, R.Miknio manymu, vyrauti turėtų ne taikomieji, o akademiniai aspektai. Pasak R.Miknio, ilgainiui tai turėtų teigiamą poveikį ir Lietuvoje leidžiamų istorijos vadovėlių kokybei.
R.Miknys Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1986 metų. Nuo 1995-ųjų iki 2004-ųjų jis vadovavo LII XIX amžiaus istorijos skyriui. Nuo 2000 metų ėjo direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas.