Kremavimo įstatyme turėtų būti reglamentuoti klausimai, susiję su žmogaus mirtimi, laidojimu, laidojimo būdais, kremavimo atvejų registravimo tvarka, nustatyti aplinkosauginiai, sanitariniai higieniniai ir kiti reikalavimai krematoriumų statiniams bei įrenginiams. Krematoriumai turės būti statomi tik įvertinus galimą poveikį aplinkai.
Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė Kremavimo įstatymo projektą Vyriausybei žada pateikti iki liepos.
Įstatyme žadama įteisinti principą, kad kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią. Bus numatyta, kad kremavimas draudžiamas, pavyzdžiui, įtarus smurtinę mirtį, arba kai velionis neatpažintas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, žmogui mirus nuo pavojingos užkrečiamos ligos, kremuoti jį būtų privalu. Kremuoti palaikai būtų laidojami kapinėse, kolumbariumuose, kitose nustatytose vietose.
Kremavimo veikla būtų licencijuojama, šias paslaugas galėtų teikti valstybinės ir privačios įmonės. Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus vedėja Irena Sabaliūtė, krematoriumai padės išspręsti laidojimo vietų stygiaus problemą.
Ji kartu pažymėjo, kad krematoriumai tikrai netaps išsigelbėjimu tiems žmonėms, kurie ketins "sudeginti nusikaltimų įkalčius". Pasak jos, daugiau atsakomybės turės prisiimti ir medikai, kurie teiks kremuoti ketinamų asmenų mirties išvadas.
"Be medikų verdikto nė vienas gyventojas kremuojamas nebus", - sakė I.Sabaliūtė. I.Sabaliūtės teigimu, laidojimo ir kremavimo paslaugų įkainių skirtumai bus, tačiau nedideli.
Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, iki šiol nekremuojančių mirusiųjų. Tuo tarpu visose kaimyninėse šalyse - Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir net Rusijoje bei Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos.
Praėjusių metų rudenį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma Lietuvos piliečių - 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Tam, kad laikas teikti kremavimo paslaugas, pritaria daugiau kaip pusė gyventojų. Tačiau maždaug tik dešimtadalis Lietuvos piliečių norėtų patys būti kremuoti. Kol kas maždaug 300 mirusių Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
Gali būti, kad pirmasis krematoriumas bus statomas Klaipėdoje - sausio pabaigoje posėdžiavęs Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio komitetas davė nurodymą Miesto planavimo departamentui išsiaiškinti visus tokio specifinio objekto projektavimo aspektus bei aptarti galimas vietas jam statyti.
Ieškoti alternatyvių laidojimo būdų Klaipėdos politikus verčia vis aštriau imamas justi žemės, tinkamos kapinėms plėsti, stygius.