Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo galima prašyti ir Seime įrengtoje Jono Pauliaus II auloje.

Pusę valandos prieš Mišias Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose skamba elektrinis koplyčios varpas. Centriniame ligoninės pastate Jo Eminencijos Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audriaus Juozo Bačkio, kitų dvasininkų, taip pat ligoninės administracijos pastangomis įrengtoje Dievo gailestingumo koplyčioje kunigas-kapelionas Jonas Ulickas Mišias aukoja darbo dienomis 17 val. ir šeštadieniais bei sekmadieniais 11 val.

Nuo 2002 m. liepos Santariškėse kunigaujantis J. Ulickas prieš Mišias ir po Mišių klauso išpažinčių, teikia palaiminimus. Jam dažnai tenka suteikti Ligonių sakramentą, kurio metu Dievo prašoma atleisti ligoniui, jam sugrąžinti sveikatą.

„Teikiu palaiminimą tokiais žodžiais: „Užtariant Aušros Vartų gailestingumo motinai, Švenčiausiajai Mergelei Marijai, teišprašo iš gailestingojo Dievo ligoniui reikalingų malonių ir tvirtybės Dievui padedant, kad per chirurgų rankas Viešpats suteiktų reikiamų malonių“. Juk operuojantis gydytojas – Dievo valios reiškėjas“, - DELFI sakė kapelionas.

Anot jo, į pamaldas vidutiniškai susirenka 10-12 ligonių. Sekmadieniais kapelionui gelbsti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtinis, kviečiantis ligonius į Mišias.

Kapeliono mobiliojo telefono numeris kabo skelbimų lentoje. „Telefoną nešiojuosi visą laiką, ačiū Dievui, turiu savo mašiną. Kai iškviečia „ekstra atveju“, prieš operaciją, ar po jos, suspėju visą parą“, - apie ligonių lankymą Santariškių miestelyje pasakojo J. Ulickas.

Sekmadieniais po šv. Mišių visą dieną lankomi negalintys iš lovos atsikelti ligoniai. Kitu laiku ligoniai lankomi tik iš anksto susitarus.

Kapelionas: Dievas žmogų kviečia per ligą

„Dažniausiai per ligą Dievas žmogų pakviečia. Jis šneka, šneka „sūnau, arba, dukra, atsiversk, o ši neturi laiko – reikia pusryčius vyrui ruošti, vaikus leisti į mokyklą, čia jau vaikai grįžta iš mokyklos – vis nėra laiko. Tai Dievas paima į ligoninę tam, kad žmogus pamąstytų“, - įsitikinęs kunigas, pastebintis, kad dalis Dievą prisimena tik ligos pataluose.

‚,Man malonu, kai žmogus suranda Dievą. Dievas kviečia per ligą. Koplyčioje pasėdi, pamąstai, ir surandi Dievą, ką jis nori pasakyti. Dievas per ligą kviečia į didesnį gerumą, gailestingumą - paima visus automobilius, rūpesčius, paima nuo žmonos, nuo vyro, nuo šeimos ir atskiria, kad pasveiktum“, - kalbėjo Santariškių koplyčios šeimininkas.

Šv. Luko koplyčia Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) veikia jau gerą dešimtmetį, prieš ketverius metus koplyčia įsikūrė naujose klinikų patalpose. „Ligoninė didžiulė, koplyčios poreikis buvo visada“, - sakė KMUK atstovė spaudai Eglė Žemaitienė.

Mišios darbo dienomis, išskyrus pirmadienį, aukojamos 19 val. Sekmadienį meldžiamasi 16 val. Koplyčioje minimos ir šventės – Vėlinės, šv. Luko diena, medikų diena. Kapelionas Mišias laiko ir gimdymo skyriaus atnaujinimo dieną.

Koplytėlė veikia ir KMUK filiale – Kauno onkologijos ligoninėje. Ji įrengta ir vyskupo pašventinta šių metų rugsėjį.

Koplyčios veikia ir kitose didelėse šalies ligoninėse.

Vieni Seime meldžiasi, kiti prekiauja akiniais

Prašyti Dievo išminties priimant įstatymus Seimo nariai gali parlamente įrengtoje Jono Pauliaus II auloje, skirtoje susikaupimui ir maldai. Tiesa, ji ne visada naudojama pagal paskirtį – vasarį viena bendrovė čia tikrino Seimo kanceliarijos darbuotojų ir parlamentarų regą bei čia pat prekiavo akinių rėmeliais.

Pavasarį parlamentaro Egidijaus Vareikio iniciatyva Seime įkurta parlamentinė Maldos grupė. Ji turėjo burti parlamentarus, kuriems artimos krikščioniškos vertybės ir stengtis, kad šiandieninė politika atitiktų šias vertybes.

„Grupė veikė, yra registruota, šnekėjau su kai kuriais į Seimą perrinktais žmonėmis, steigsime grupę vėl“, - sakė E. Vareikis, susirinkus naujam Seimui grupę žadantis atkurti.

E. Vareikio teigimu, auloje be minėtos Seimo grupės dar lankosi ekskursijos. „Kartais čia mūsų susirenka iki 10 žmonių, ne tiek ir daug“, - sakė E. Vareikis.

Dievo reikia ir nuteistiesiems

Koplyčios, kuriose tradiciškai apeigas atlieka katalikų bažnyčios atstovai, įrengtos visose šalies laisvės atėmimo įstaigose. Lukiškių kalėjime įrengtoje koplyčioje prieš Kalėdas tikinčiuosius lanko kardinolas A. J. Bačkis.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas Arūnas Peškaitis nuo šio rudens Lukiškėse rūpinasi iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sielovada. „Nuteistasis yra atviras keitimuisi. Jis puoselėja viltį būti išklausytas, išgirstas. Jis ilgisi Dievo. Žmogus nėra kamuoliukas, kurį galima numesti ir pamiršti“, - yra sakęs A. Peškaitis. Nuo spalio mėnesio klebonas pradėjo ir Biblijos studijas nuteistiesiems. Atsižvelgęs į kunigo patirtį globojant nuteistuosius, Lukiškių kalėjimo kapeliono pareigoms jį paskyrė kardinolas A. J. Bačkis.

Šių metų spalį Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje duris tikintiesiems ar ieškantiems Dievo atvėrė renovuota koplyčia. Ją pašventino ir Šiluvos Dievo Motinos vardą suteikė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Kalėjimų departamento duomenimis, laisvės atėmimo įstaigose aktyviai dirba įvairių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai: lotynų apeigų katalikų bažnyčia ir jos atskiros organizacijos, ortodoksai (stačiatikiai), evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai.

Visgi daugiausiai tikinčiųjų dėmesio, ypač didžiųjų religinių švenčių metu, sulaukia katalikų bažnyčios dvasininkai. Atskirais atvejais tikinčiųjų prašymu į laisvės atėmimo įstaigas kviečiami musulmonų ir judėjų dvasininkai.

Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai nuteistųjų ir suimtųjų nelanko.