Praėjusių metų rudenį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma Lietuvos piliečių - 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Tam, kad laikas teikti kremavimo paslaugas, pritaria daugiau kaip pusė gyventojų. Tačiau maždaug tik dešimtadalis Lietuvos piliečių norėtų patys būti kremuoti. Kol kas maždaug 300 mirusių Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
Dienraščio teigimu, maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo parengti kremavimo nuostatai, tačiau Teisingumo ministerija jų nepatvirtino, pasigedusi teisinio pagrindo - įstatymo. Pernai Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas įpareigojo specialistus parengti Kremavimo įstatymo projektą.
Įstatyme žadama įteisinti principą, kad kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią. Bus numatyta, kad kremavimas draudžiamas, pavyzdžiui, įtarus smurtinę mirtį, arba kai velionis neatpažintas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, žmogui mirus nuo pavojingos užkrečiamos ligos, kremuoti jį būtų privalu.
Kremavimo veikla būtų licencijuojama, šias paslaugas galėtų teikti valstybinės ir privačios įmonės. Kol kas nenuspręsta, kuriame iš Lietuvos didmiesčių būtų statomas pirmasis krematoriumas.