Nors beveik visų partijų programose jau ne vieneri metai yra įrašyta nuostata, jog jų pergalės atveju būtų įvestas visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, ši nuostata niekada nebuvo įgyvendinta.
Galiausiai, kai procesas pajudėjo, šiais metais ir G.Kirkilo Vyriausybė nusprendė, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas šiuo metu būtų tik papildomų valstybės lėšų švaistymas ir nebepateisintų visuomenės lūkesčių.
Vyriausybei pritarė ne vienas politikas ir ne vienas finansų ekspertas, argumentuodami, kad valstybė ir taip turi labai daug informacijos apie savo piliečių turtą bei pajamų srautus, tačiau teisėsaugos institucijos tinkamai šia jau turima informacija pasinaudoti nepajėgios.
Tad, daroma išvada, turėdamos dar daugiau duomenų jos tiesiog nesugebės jų visų aprėpti.
Visuotinis deklaravimas - ne vien nereikalingas lėšų švaistymas
A.Maldeikienės argumentus, kodėl visuotinio pajamų ir turto deklaravimo nereikėtų, galite perskaityti „Atgimime” (spalio 10–16, Nr.36 ). Mes savo ruožtu pabandėme specialistų komentarais pagrįsti redakcijos nuomonę, kad visuotinis pajamų ir turo deklaravimas vis dėlto nebūtų tik nereikalingas lėšų švaistymas.
Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė, sako, kad toks įstatymas leistų pagaliau suvesti visus galus. „Taip, valdininkai privalo jau ne vieneri metai deklaruoti turtą ir pajamas.
Jie ir deklaruoja kelių tūkstančių litų atlyginimą kas mėnesį, tačiau gyvena gražiausiose vilose, kurios užregistruotos giminaičių vardu. Nežinau, ar Valstybinė mokesčių inspekcija jau taiko gyvenimo pagal pajamas principą, bet problema tikrai egzistuoja.
Kita vertus, Lietuvoje negalima susipažinti su visomis deklaracijomis, kurios jau yra, taip, kaip tai galima padaryti kaimyninėje Latvijoje – ten visuomenei yra atviros bene 70 tūkstančių asmenų pajamų ir turto ataskaitos”, – sako J.Petkevičienė.
R.Juozapavičius: deklaravimas Lietuvai nepakliudytų
Rytis Juozapavičius, buvęs nevyriausybinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International” vadovas, taip pat mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, net jei jis pavėluotas, Lietuvai nepakliudytų.
„Dabar tai labiau vertybinė diskusija, reikia ar ne visuotinio deklaravimo. Bet, jei jis galiausiai bent dabar būtų įvestas, mes bent turėtume duomenų ateičiai”, – sako R.Juozapavičius.
„Atgimimo” kalbinti teisėsaugininkai teigia esantys greičiau įtikinti ne visuotinio turto ir pajamų deklaravimo nereikalingumo, o išsigandę šio proceso kainos. Tokią nuomonę išsakė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž.Pacevičius.
Finansų ministerija apskaičiavo, kad visuotinio pajamų ir turto deklaravimo vajus Lietuvai galįs kainuoti apie 80 milijonų litų.
G.Jasaitis: niekas neskaičiavo, kiek Lietuva galbūt praranda dėl šešėlinės ekonomikos
„Bet niekas neskaičiavo, kiek Lietuva galbūt praranda dėl šešėlinės ekonomikos ir koks būtų efektas, jei toks įstatymas pradėtų galioti”, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Jis mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas būtų svarbus ne tik kaip antikorupcinis įrankis, bet apskritai susijęs su valstybės gyventojų turto ir finansinių srautų apskaita.
„Niekas nedrįstų ginčytis, kad šešėliniai srautai daro įtaką šalies ekonomikai. Visuotinis deklaravimas atskleistų tuos srautus, taip pat padėtų tirti nusikaltimus, susijusius su PVM grobstymu, pinigų plovimu, įvairiais kitais finansiniais nusikaltimais.
Ne tik korupciniais. Estai dar nepriklausomybės pradžioje inventorizavo ir valstybės, ir piliečių turtą. Jie nesusiduria su tokiomis problemomis, kokių turime mes.” Anot G.Jasaičio, būtent todėl Estijoje privatizavimo eiga buvo ir skaidresnė, ir sklandesnė.
Visuotinis deklaravimas - pavėluotas dalykas?
Tačiau gal iš tiesų teisūs tie specialistai, kurie sako, jog visuotinis pajamų ir turto deklaravimas – jau pavėluotas dalykas, tad nėra reikalo jo imtis – dabar tai kainuotų daugiau nei duotų naudos.
„Atgimimo” kalbintas prokuroras nesutinka, kad valstybė turi pakankamai duomenų apie jos gyventojų turimą turtą ir pajamas, kurie galėtų palengvinti sudėtingų bylų tyrimą. Apskritai, prokuroro manymu, Lietuvoje vykdyti nusikalstamas finansines veikas yra gana lengva – tokia yra vyraujanti jo užsienio kolegų nuomonė apie Lietuvą, net jei įstatymai numato nemažą grupę žmonių, kurie kasmet turi pateikti turto ir pajamų ataskaitas.
„Kitų valstybių specialistų nuomone, legalizuoti pinigus Lietuvoje nėra sunku. Nėra visuotinio pajamų ir turto deklaravimo, beveik neveikia Pinigų plovimo prevencijos įstatymas.
1995 m. dirbau darbo grupėje, kuri kūrė šio įstatymo projektą, ir jis buvo parengtas labai geras. Bet Seime pradėjus svarstyti jis sušvelnėjo, o per keletą metų tapo toks švelnus, kad beveik ir neveikia
Beje, šį įstatymą lydinčiuose raštuose buvo minima, kad siekiant, jog veiktų Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, reikia visuotinio pajamų ir turto deklaravimo įstatymo. Bet jo iki šiol taip ir nėra. Tai suteikia prielaidą manyti, kad valstybėje tokie klausimai skaudžiai spendžiami, o įstatymai, nenaudingi didelėms finansinėms grupėms, yra švelninami”, – sako G. Jasaitis.
Anot prokuroro, visuotinis pajamų ir turto deklaravimas pakoreguotų ir ofšorinių kompanijų veikimą Lietuvoje, kurios naudojamos slepiant mokesčius.
„Buvo ketinimų apmokestinti šias bendroves, buvo priimtas netgi G.Vagnoriaus Vyriausybės nutarimas. Aišku, Finansų ministerija jo nevykdė taip, kaip turėjo, o prieš keletą metų toks Vyriausybės nutarimas išvis buvo panaikintas.”
G.Jasaitis taip pat mano, kad valstybės skirtingai inventorizuoja savo gyventojų turtą ir pajamas ir šia prasme lyginti Lietuvą su Vakarų Europa būtų nelabai teisinga.
„Vakarų valstybėse, išskyrus JAV, kasmet visuotinis pajamų ir turto deklaravimas nevyksta, bet ten gilesnės bankininkystės tradicijos ir žmonių kultūra kitokia. Juk nepatikėtume, kad Vokietijoje gali gyventi kokia senutė, kuri vieną dieną ateitų ir pasakytų, kad kojinėje laikė keliolika milijonų”, – replikuoja G.Jasaitis.
Ir primena skandalingąją „Rubicon” istoriją, kai teisėsaugininkai rado įmonės seife jiems įtarimų sukėlusią itin nemenką sumą grynųjų. Po savaitės keli įmonės darbuotojai jau galėjo pateikti deklaracijas, kad tai – jų pinigai, kuriuos jie laikė ne banke, o savo šefo seife. Patikrinti, ar įmonės darbuotojai sakė tiesą, iš esmės nebebuvo kaip.
„Atgimimui“ labai svarbi Tavo nuomonė! Pareikšk ją čia.
„Atgimime“ taip pat skaitykite:
Finansų ekspertų krizė
Nors verslininkai jau seniai kalba apie Lietuvos bankininkystės krizę, finansų ekspertai siūlo nepanikuoti ir netgi rodo puikius kai kurių lietuviškų bankų veiklos rodiklius, kurie ypač rėžia akį Vakarų Europos bankų padėties fone. Ričardas Čekutis.
Obama bus tvirtas Baltijos valstybių šalininkas
Kokios galima laukti užsienio politikos išrinkus Baracką Obamą JAV prezidentu? Kokie gali būti būsimo vadovo prioritetai? Ar Rusija jau metė iššūkį, jam dar nepradėjus eiti pareigų? Su lyginamosios politikos profesoriumi kalbėjosi žurnalistas Romas Sakadolskis.
Visuotinis deklaravimas – dar nepalaidota idėja
Indrė Makaraitytė rašo, kad, nors politikai įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą jau gerokai pavėlavo, bet jis, teisėsaugininkų manymu, vis dar ne mažiau reikalingas.
„Sodrą“ galima išgelbėti jos pačios lėšomis
Valstybės institucijos daug labiau nei mokesčių mokėtojais pasitiki privačiais pensijų kaupimo fondais.Nors šie nė už ką neprisiimtų atsakomybės už per menką milijardinių biudžeto dotacijų investicinę gražą. Kaip skelbia Valstybės kontrolė, pensijų kaupimo fondams valstybė vergaus net iki 2050-ųjų. Anatolijus Lapinskas.