Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakulteto mokslininkas Egdūnas Račius, studentams dėstantis islamo įvadą, teigia, jog, nors ši fatva neatitinka klasikinės teisininko nuomonės ir yra panašesnė į paprastą religinį pareiškimą, tačiau ji atspindi visiškai suprantamą kai kurių musulmonų susirūpinimą ne visai atsakingu šventraščio vertimu.
Tuo tarpu Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas minimo pareiškimo nevertina rimtai. Anot jo, internete galima prirašyti bet ko ir pasirašyti pačiais įvairiausiais vardais. Tačiau jis sutinka, kad S. Gedos verstas Koranas negali būti laikomas tikru musulmonų šventraščiu.
Įtaria S.Gedą siekus parodyti islamo nelogiškumą
Fatvos tekstas dėl esą blogo Korano vertimo buvo publikuotas religija.lt bei kai kurių kitų interneto portalų straipsnių komentarų skiltyje arba diskusijų forumuose. Dokumentas yra surašytas taisyklinga lietuvių kalba, datuojamas 2008 m. lapkričio 1 d. data. Fatvos autoriai prisistato esantys „musulmonų arabų grupė“ ir teigia bendradarbiaujantys su musulmonais lietuviais.
Po tekstu, kurį sąlyginai galima vadinti dokumentu, pasirašė 4 asmenys – šeichais save vadinantys Ahmadas al-Khalidis bei Mansuras al-Tamamas, taip pat Korano tyrinėtojas Haytamas Reyanas ir sesuo Umaja Kazlauskaitė, kuri, kaip galima spręsti iš pavardės, veikiausiai yra lietuvė.
S. Gedą „neskaidriais ketinimais“ įtariantys teksto autoriai teigia, jog lietuviškas Korano vertimas yra netikslus ir pateikia konkrečių netikslumo pavyzdžių. Pavyzdžiui, kai kuriose Korano vietose „džinai“ verčiami kaip „genijai“, „kirminas“ tampa „kurmiu“, „mazgai“ lietuviškai pavirto „sąnariais“, o „banginis“ tapo „rykliu“.
Istorijoje apie pranašą Joną, jį prarijusi žuvis yra banginis. Jona už nepaklusnumą Dievui buvo nubaustas – jį prarijo didžiulė žuvis, kurios skrandyje pranašas ištvėrė tris dienas ir tris naktis. Vėliau Dievas Joną išlaisvino ir nurodė vykdyti jo paliepimą – vykti į Ninevės miestą ir skelbti pranašystę apie tai, kad miestas bus sunaikintas.
„Visi puikiai žinome, kad banginis, kaip rašoma arabiškame Korano originale, nėra ryklys. Ar šitas banginio pakitimas į ryklį turi tikslą parodyti, kad Koranas yra nelogiškas? Juk nėra logiška, kad būtų galima išlikti gyvam ryklio skrandyje tris dienas. Štai banginis yra didžiulis, apie dešimt kartų didesnis nei ryklys, todėl tai labiau logiška kaip Alacho veikimas“, - rašoma sprendime dėl S. Gedos išversto musulmonų šventraščio.
Mini ne visus Muchamedo vardus
S. Geda kaltinamas ir tuo, jog vienoje suroje (1 iš 114 Korano dalių) nemini ateisiančio pranašo vardo „Ahmad“, kuris reiškia „Muhammad“ – Muchamedą. Islamo teise paremtos nuomonės autoriai teigia, jog nei šis, nei kiti netikslumai neturi nieko bendra su blogu vertimu, o atspindi S. Gedos siekį suklaidinti skaitytoją.
„Kaip galima paaiškinti, kodėl praleistas pranašo Muchamedo (taika ir ramybė jam) vardas, šiame lietuviškame Korano vertime? Galima įtarti, kad vertėjas siekia suklaidinti skaitytoją. Mes gavome įrodymą, kad vertėjas dėl savų priežasčių nenorėjo paminėti Muchamedo (taika ir ramybė jam) vardo, kuris yra minimas šioje suroje Korano originale“, - piktinasi autoriai.
Tačiau jų surašytame tekste nedetalizuojama, kas tiksliai įrodo, jog S. Geda turėjo savų priežasčių kai kuriose vietose nepaminėti vieno iš pranašo Muchamedo vardų. Jame tik konstatuojama, jog tai rodo neskaidrius vertėjo ketinimus, neutralumui priešingą motyvaciją.
S.Gedos verstas Koranas skelbiamas negaliojantis
Dėl visų minėtų netikslumų internete publikuoto neformalaus dokumento autoriai S. Gedos Korano vertimą skelbia negaliojančiu. Tai reiškia, kad jis negali būti naudojamas kaip savarankiškas žinių šaltinis, o lietuviams musulmonams lietuvišką Korano variantą draudžiama priimti kaip islamo tiesą.
Tekstą pasirašę šeichai, Korano tyrinėtojas bei sesuo sako, jog lietuviškais Korano variantas gali būti skaitomas nebent tik tuo atveju, jeigu bus lyginamas su vertimais į anglų, vokiečių kalbas arba originaliu arabišku musulmonų šventraščiu.
„Mes rekomenduojame vertėjui S. Gedai išimti šį pirmąjį Korano vertimą į lietuvių kalbą iš prekybos, jį pataisyti ir papildyti, bei viešai atsiprašyti už visas padarytas klaidas šiame lietuviškame Korano vertime“, - konstatuoja teisinės nuomonės autoriai.
E.Račius lietuvišką Korano vertimą vadina neatsakingu
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Afrikos ir Azijos studijų centro vedėjas E. Račius surašytą tekstą dėl S. Gedos Korano vertimo vertina kaip normalų kai kurių musulmonų susirūpinimą ne visai atsakingu šventraščio vertimu – nesvarbu, į kurią kalbą jis būtų išverstas.
„Aš šiuo atveju matyčiau kai kurių musulmonų rūpestį. Akivaizdu, jog kai kuriems musulmonams, (pirmiausia, mokantiems lietuviškai, bet gal ir tiems, kurie lietuviškai nemoka) kelia susirūpinimą ne visai atsakingi Korano vertimai į bet kokią kitą kalbą – šiuo atveju į lietuvių. Kadangi aš ir pats asmeniškai buvau kritiškas S. Gedos padaryto vertimo atžvilgiu, tai natūralu, kad kiti žmonės, kurie dar daugiau už mane žino arba jiems tai dar aktualiau, irgi turi kažkokią nuomonę“, - DELFI sakė mokslininkas.
Tačiau jis pabrėžė, kad ši fatva neatitinka klasikinės autoritetingo teisininko nuomonės formos. Klasikinė forma apima konkretaus žmogaus klausimą, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, bei autoritetingo teisininko atsakymą, ar abejones kelianti elgsena yra islamiška, ar, atvirkščiai, priešinga islamui.
„Fatva, jeigu ji nėra politizuota, apsiriboja konstatavimu to, kas yra islamiškai teisinga arba neteisinga. Šiuo atveju ji apsiribotų tuo, kad tos knygos negalima laikyti Koranu ir negalima jos skaityti. Bet kelios kitos mintys, kurios yra - kad vertėjas atsiprašytų, išimtų iš prekybos - čia vargu, ar galima sakyti, kad telpa į klasikinę sampratą. Tai yra labiau religinis pareiškimas“, - svarstė E. Račius.
R.Jakubauskas: internete būna visko
Lietuvos musulmonų sunitų muftijus R. Jakubauskas apie internete atsiradusią fatvą dėl S. Gedos versto Korano sako išgirdęs pirmą kartą. Nors tekste teigiama, kad internetinio dokumento autoriai bendradarbiauja su lietuviais musulmonais, tačiau R. Jakubauskas teigia, jog šiuo klausimu su juo niekas nesusisiekė.
„Niekas su manimi nebendravo, aš pirmąkart girdžiu tokį dalyką“, - DELFI sakė Lietuvos musulmonų muftijus.
Pasak R. Jakubausko, internete galima rasti pačių įvairiausių dalykų, todėl šio teksto apie S. Gedos Korano vertimą į lietuvių kalbą nereikėtų vertinti rimtai: „Internete galima rasti visokių dalykų, tai nėra patikimas šaltinis. Kas ten patikrins, kas ką parašė? Bet kas gali pasirašyti, pasivadinti kaip tik nori, o paskui gaudyk kaip vėją laukuose“.
Tačiau pašnekovas sako sutinkantis, kad lietuviškas Korano variantas išties negali būti naudojamas kaip savarankiškas žinių šaltinis, nes vertimas yra „mėgėjiškas“. Esą anglų arba rusų kalbomis egzistuoja kur kas geresnių Korano vertimų, todėl musulmonai turėtų naudoti būtent šiuos.
DELFI primena, kad islame nė vienas musulmonų šventraščio vertimas nelaikomas tikru Koranu, išskyrus arabiškąjį variantą. S. Geda Koraną vertė vadovaudamasis rusišku šventraščio vertimu, kai kurių kitų vertimų komentarais. Knygos paantraštė skelbia, jog tai esąs literatūrinių Korano prasmių vertimas.