Įstatymo rengėjai sako, kad kelios dešimtys sovietų ir hitlerinės Vokietijos režimų aukų pačios prašė atkurti teisingumą ir sugrąžinti gerą vardą.

Nors Lietuvos teismai iki šiol priimdavo prašymus reabilituoti, bet jie atsižvelgdavo į represinių struktūrų bylose pateiktas ir ne visada teisingas aplinkybes.

„Nepriklausomas Lietuvos teismas tų aplinkybių net netirdavo, iškart pripažindavo, kad jos yra neįrodinėjamos, kaip aksioma. Ta aplinkybė žmones labai žeidė“, – aiškina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas.

Pasak jo, reabilitacija svarbi ir jau mirusių žmonių giminaičiams.

Nekaltais pripažįstami ir piliečiai, dirbę okupacinės valdžios institucijose, bet neveikę prieš Lietuvos valstybę.

Įstatymas netaikomas asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose.