V. Adamkus su būriu kitų šalių prezidentų ir vyriausybių vadovų antradienį stebėjo iškilmingą ceremoniją ir karinį paradą prie Nežinomo kareivio kapo maršalo Józefo Piłsudskio aikštėje. Kadangi antradienį Varšuva sulaukė puikaus oro – švietė saulė, nors ir buvo šaltoka bei pūtė stiprus vėjas, prieš vidurdienį prasidėjęs renginys sutraukė ir tūkstančius paprastų lenkų.
Ceremonija nebuvo įmantri – į aikštę atžygiavo įvairių kariuomenės padalinių atstovai, Lenkijos pareigūnai, diplomatai, religinių konfesijų atstovai, buvo atneštos istorinės Lenkijos ir maždaug dešimties valstybių, tarp jų – ir Lietuvos vėliavos.
Vėliau atkeliavo svečiai iš užsienio. Be V. Adamkaus, pagerbti lenkų atvyko dar 12 valstybių vadovai: kitų Baltijos šalių, Gruzijos, Ukrainos, Islandijos, Afganistano, Kroatijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos. Tarp svečių buvo ir trumpam į Varšuvą atkeliavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Beje, Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis į renginį atvyko gerokai pavėlavęs.
Kvietimai, Lietuvos radijo teigimu, buvo išsiųsti net 50 pasaulio šalių vadovams, tačiau didžioji dalis jų neatvyko.
Iškilmingos ceremonijos metu iš patrankų buvo paleista 21 salvė, o ant Nežinomo kareivio kapo padėtı 25 vainikai nuo Lenkijos prezidento, vyriausybės, abiejų parlamento rūmų, diplomatinio korpuso, Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų, kariuomenės, lenkų išeivių ir kitų institucijų.
Renginį baigė įvairių kariuomenės padalinių paradas. Paprastus varšuviečius ypač pradžiugino kelios dešimtys žirgų – kavalerijos būrys.
Popiet aukšti svečiai laukiami parodos „Dvidešimtmetis. Modernumo vaizdai“ atidaryme Karaliaus rūmuose, šventiniame patriotinių dainų koncerte ir iškilminguose pietuose, kurie rengiami Lenkijos Lecho Kaczynskio ir pirmosios ponios Marios Kaczynskos vardu. Šiose iškilmėse laukiama maždaug 800 svečių iš Lenkijos ir užsienio.
Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga V. Adamkus į Varšuvą nuvežė dovaną – menininko Gedimino Pranckūno paveikslą „Malda motinai“.
„Nė kiek neabejoju, kad Lenkija yra viena iš tvirčiausių, solidžiai stovinčių visais klausimais mūsų partnerių, - Lietuvos žurnalistams Varšuvoje sakė V. Adamkus. – Dalyvauju perduodamas geriausius lietuvių tautos linkėjimus. Dvidešimtas šimtmetis buvo Lenkijos, kaip ir kitų tautų tragedijos laikotarpis. Ji visą šį laiką garbingai gynė savo laisvę ir nepriklausomybę, kitų okupuotų tautų principus“.
„Europos Sąjungoje kartu su lenkais gynėme, gal kartais ir vieni, bet principus, už kuriuos pasisako žmonija, Europos Sąjunga. Tiesa, praktiškose situacijose keliai kartais išsiskyrė“, - pridūrė prezidentas.
Beje, išvakarėse Lenkija atsitraukė nuo ankstesnės savo pozicijos nepritarti Briuselio derybų su Rusija atnaujinimui.
L. Walęsa kvietimo nesulaukė
Dėl politikų tarpusavio priešpriešos į pobūvį liko nepakviestas buvęs „Solidarumo“ lyderis ir prezidentas Lechas Walęsa. „Buvau laimingas, kad galbūt man teks šokti su pirmąja ponia. Tačiau dabar matau, kad turėsiu susirasti kitą vietą šokiams“, - agentūrai AFP teigė L. Walęsa.
Su komunistų santvarka kovojusios profsąjungos „Solidarumas“ lyderis L. Walęsa buvo svarbiausia politinė figūra, 1989 m. siekusi taikaus valdžios perdavimo.
Tuo metu premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad šis pobūvis jo nedomina, nes jis linkęs švęsti kitaip. Vyriausybės vadovas dalyvavo tik iškilmėse J. Piłsudskio aikštėje.
Knyga apie V. Adamkų pasirodė ir lenkiškai
Mūsų šalies prezidentas taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadoje surengtame knygos apie Valdo ir Almos Adamkų šeimą pristatyme. Ji buvo sudaryta pagal Lietuvos vadovo prisiminimų knygą „Likimo vardas – Lietuva“ ir knygą „Alma“, taip pat knygoje publikuojamos kai kurios Lietuvos prezidento kalbos.
Todėl kartu su V. Adamkumi antradienį į Varšuvą atvyko ne tik užsienio reikalų viceministras Jaroslavas Neverovičius, patarėjas Valteris Baliukonis, bet ir knygos sudarytojas Evaldas Stankevičius, vertėja Beata Piasecka, literatūriniai bendraautoriai žurnalistai Valdas Bartasevičius ir Inga Liutkevičienė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Nepriklausomybės diena – lapkričio 11-oji yra simbolinė data. Nacionaline švente Seimas ją paskelbė 1937 m., siekiant pagerbti maršalą J. Piłsudskį. 1918 m. lapkričio 11 d. netrukus po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare iš Magdeburgo kalėjimo grįžusiam J. Piłsudskiui laikinoji Regentų Taryba patikėjo karinę valdžią, skirdama jį vyriausiuoju kariuomenės vadu.