Dėl nevykdomų paveldosauginių reikalavimų Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys su Savivaldybe pasirengęs bylinėtis teisme. Į Temidės tarnus paveldo saugotojai iki šiol nesikreipė tik todėl, kad sustabdžius statybas atkastais pamatais likusiai jų kontorai grėstų griūtis.

Atsivėrė šulinys

Šeštajame dešimtmetyje nugriovus šimtametį pastatą iš Laisvės a. į Senvagę atsivėrusi kiaurymė slėpė kelių šimtmečių paslaptį.

Statybininkams šioje vietoje pradėjus rengti būsimojo komercinio pastato pamatų įtvirtinimus, aptiktas kol kas vienintelis Panevėžyje archeologų atkastas šulinys mediniu rentiniu.

Daugiau nei 8 metrų gylio šulinio dugne rasta priversta lauko akmenų, užverstų žemėmis, kiemo šiukšlėmis – skiedromis, medžių šakomis, lapais. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos, archeologės Alfredos Petrulienės nuomone, iš jo tuometės Rinkos aikštės (dabar – Laisvės a.) gyventojai vandenį sėmė iki XIX a. pabaigos. Šulinys buvo panaikintas veikiausiai rekonstruojant pastatą po 1882 m. mediniais namais apstatytą Rinkos a. nusiaubusio gaisro. Istorija liudija, kad per jį nukentėjo apie 100 panevėžiečių.

Pasak archeologės, centrinėje miesto aikštėje turėjęs būti ne vienas šulinys, tačiau 1912 m. atlikus kapitalinę rekonstrukciją ir nutiesus vandentiekį jie tapo nebenaudojami.

Laisvės a. vykdomoje statybvietėje greta šulinio archeologai aptiko ir apie 2,5 metro gylio rūsius su medinėmis pertvaromis ir mūrinėmis kolonomis. A.Petrulienės nuomone, veikiausiai naudotų kaip prekių sandėliai. Istorija mena, kad XIX a. pab. – XX a. pr. šioje vietoje stovėjęs mūrinis namas su iškaba rusų kalba „Torgovij dom. K.Bux“, jo frontoną puošusios liūtų skulptūros. Manoma, kad pirmame aukšte veikusi parduotuvė, antrame buvusios gyvenamosios patalpos.

Šiaurinėje pastato dalyje archeologai atkasė dar vieną kur kas mažesnį rūsį. Tyrinėtojų nuomone, jis galėjo būti įrengtas po virtuve ir skirtas ne prekėms, o maisto atsargoms laikyti.

Aplenkė statybininkai

A.Petrulienės teigimu, panevėžiečiai mena, kad dar praėjusio amžiaus viduryje pastato, tuo metu gyventojams tarnavusio kaip baldų parduotuvė, duris puošusi grandinę įsikandusio liūto galva, tačiau 6-ajame dešimtmetyje namas buvo nugriautas ir iki šiol jo vietoje žiojėja iš Laisvės a. vaizdą į Senvagę atverianti kiaurymė. Senojo pastato vietoje taip pat aptikta Panevėžio kraštotyros muziejaus fondus papildysiančių radinių – keramikos šukių, vinių, pasagų, spynų, krosnių įrangos metalinių liekanų, koklių fragmentų, gyvulių kaulų bei, kaip manoma, XIX a. siekiančios dvi stiklinės rašalinės.

„Deja, geležies dirbiniai stipriai sunykę, nes statybos darbai pradėti anksčiau nei archeologinis tyrimas. Panevėžys iš tiesų labai mažai ištyrinėtas miestas. Manau, yra dar daug vietų, kur galėtume rasti istorijai vertingų lobių. Tik pirmą žingsnį į statybvietę turi žengti ne statybininkai, o archeologai. Kol kas Panevėžys to dar neišmoko“, – pažymėjo A.Petrulienė.

Vertingų radinių buvo atrasta ir praėjusiais metais vykdant Laisvės a. rekonstrukciją. Tuomet archeologai miesto širdyje aptiko įvairių šalių monetų, plombų raštų.

Kvepia teismu

Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovo Arūno Umbraso nuomone, kad archeologai į statybvietę Laisvės a. buvo įleisti tik po statybininkų, atsakomybę turėtų prisiimti miesto Savivaldybė.

„Bėda ta, kad šios teritorijos apsauga privalo rūpintis miesto Savivaldybė. Mes reikalavome, kad prieš imantis statybos darbų ten būtų atlikti archeologiniai tyrimai, tačiau statybų užsakovas to nepadarė, o Savivaldybė nekontroliavo“, – pabrėžė A.Umbrasas.

Maža to, netrukus Savivaldybei dėl aikštėje kylančio komercinio statinio gali tekti aiškintis teisme.

Pasak A.Umbraso, dar rugpjūtį Nuolatinės statybos komisija, vadovaujama Savivaldybės vyriausiojo architekto Sauliaus Matulio, išdavė leidimą statyboms nesuderinusi jo su paveldosaugininkais, nors jų atstovas taip pat įeina į komisijos sudėtį.

„Bet kuriam komisijos nariui suteikta veto teisė ir leidimas negali būti išduotas bent vienam iš jų tuo pasinaudojus. Mūsų atstovo parašo nėra, todėl leidimas turėtų būti niekinis. Bet statybos darbai vis tiek vyksta. Paveldosaugininkai, kaip paprastai, buvo apeiti tenkinant užsakovo interesus“, – „Sekundei“ tvirtino A.Umbrasas.

Bijo sugriūti

Paveldosaugininkų rūstybę statybų užsakovai ir Savivaldybė užsitraukė, nes statinio projektą rengė specialios Kultūros paveldo departamento suteikiamos kvalifikacijos neturintis architektas.

„Dabartiniame projekte yra netradicinių naujadarų – architektūrinių elementų, dėl to paveldosaugininkai jam ir nepritaria“, – paaiškino A.Umbrasas.

Padalinio vadovas neslėpė, jog Savivaldybės apeiti paveldosaugininkai rimtai svarsto galimybę kreiptis į teismą. Anot jo, kol kas to nepadaryta tik todėl, kad pradėjus statybos darbus atkasti ir greta esančio pastato, kuriame įsikūręs ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys, pamatai.

„Jei dabar reikalausime sustabdyti statybos darbus, gali nugriūti ir mūsų pastatas. Kadangi pamatus jau baigia sutvirtinti, statybos stos, nes kreipsimės į teismą. O atsakovė jame bus pati Savivaldybė ir ji turės atlyginti žalą“, – teigė A.Umbrasas.

Tyrinėjo savo iniciatyva

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis pripažino, kad leidimas išduotas neatsiklausus paveldo apsaugos specialistų, nes komisija tam nemačiusi būtinybės.

„Leidimas, suderintas su A.Umbrasu, buvo jau seniai išduotas, bet statybas teko sustabdyti, nes paaiškėjo, kad naujas pastatas užstos kaimyninio namo langus. Kai užsakovas pakoregavo projektą, mes rugpjūtį iš naujo išdavėme leidimą“, – aiškino S.Matulis.

Anot jo, Savivaldybė neprivalėjo kontroliuoti, kada statybvietėje atliekami archeologiniai tyrimai, nes tai neva ne jos, o pačių paveldosaugininkų kompetencija. „Mes negalime žinoti, kas gelmėse darosi. Jei nebūtų atrasta šulinio, nebūtų A.Umbrasas mums teismais grasinęs. Antras be jo sutikimo išduotas leidimas tapo tik pretekstu kreiptis į teismą“, – išvadas padarė S.Matulis.

Laisvės a. kylančio komercinio pastato užsakovo bendrovės „Kelias“ įgalioto atstovo Andriaus Vavilovo teigimu, archeologinis tyrimas buvo atliktas tik pačių užsakovų iniciatyva.

„Mes dėl savo šventos ramybės tą padarėme, kad neužpykdytume kokio valdininko“, – aiškino A.Vavilovas. Tačiau, anot jo, į leidimą statyboms toks reikalavimas nebuvo įtrauktas.

Anot pašnekovo, vietoje dar XIX a. siekusio pastato iki kitų metų balandžio 1-osios Laisvės a. turėtų iškilti trijų aukštų su mansarda statinys. Jo pirmame ir antrame aukštuose būtų komercinės patalpos, trečiame – du gyvenamieji butai.