Verslininkas teismui pirmadienį pasakojo, kad savivaldybės tarnautojai daugiau nei metus delsė perduoti jam sklypų detaliojo plano organizatoriaus teises.

Reikalai esą pajudėjo, kad jis susipažino su D. Šaluga. Savivaldybės tarnautoją B. Benetis teisme vadino tiesiog pažįstamu, su kuriuo dažnai susitikdavo savivaldybėje: šis jam padėdavo patekti pas savivaldybės architektus, suorganizavo susitikimą su tuomečiu meru Artūru Zuoku.

„Galiausiai gavau plano organizatoriaus teises, o D. Šaluga perdavė man vidinių savivaldybės dokumentų kopijas su mero rezoliucijomis - parodė, kad „dirba“, domisi mano reikalu“, – dviejų metų senumo įvykius teisme prisiminė M. Benetis.

Pradėjęs projektuoti statinius, verslininkas sužinojo, kad negalės užstatyti sklypų taip, kaip norėtų.

„D. Šaluga man sakė, kad norimo užstatymo intensyvumo negausiu, kad tai yra aukšto politinio lygio klausimas. Aš supratau, kad kažkas gali tai įtakoti ir išspręsti“, - pasakojo liudytojas.

Jis teigė gavęs iš D. Šalugos nurodymą paaukoti 50 tūkst. litų (du kartus po 25 tūkst. litų) politinei partijai Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir dar 50 tūkst. litų perduoti jam grynaisiais.

„Už tai, kad gaučiau norimą intensyvumą. Taip buvo pasakyta tiesiogiai, be jokių užuominų”, - sakė M. Benetis.

Jo teigimu, vėliau buvo „daug pokalbių, susitikimų, spaudimo, kad reikia greičiau pervesti pinigus“.

„Poros mėnesių jis man pranešė, kad tą klausimą jau sutvarkęs ir visus pinigus reikia atiduoti jam. Jokiu būdu nepervedinėti, nes kvailai atrodys. Tai buvo jau po savivaldybės rinkimų“, - prisiminė M. Benetis.

Verslininkas teismui teigė nenorėjęs mokėti, niekada neketinęs remti jokių politinių partijų. Todėl pradėjęs pokalbius su D. Šaluga įsirašinėti pats, o vėliau pasiskundęs STT.

Pinigų perdavimas: dėtuvė neužsidarė

„Pažįstami“ verslininkas ir savivaldybės tarnautojas susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Forum Palace“.

„D. Šaluga atvažiavo tarnybiniu savivaldybės automobiliu, aš atsisėdau šalia, pavažinėjome aplinkui, paklausiau, kur padėti? Jis parodė ranka į dėtuvę. Pinigai buvo krepšyje, kupiūros po šimtą, du šimtus litų. Kai įdėjau, dėtuvė neužsidarė”, - pasakojo M. Benetis.

Po mėnesio jis teigė gavęs statybų sąlygų sąvadą – leidimą užstatyti sklypą taip, kaip ir norėjo.

Vėliau verslininkui esą buvo nuolat primenama, kad reikia sumokėti likusią dalį.

„Susitikome toje pačioje vietoje, D. Šaluga atvažiavo tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, tik tąkart mes jau niekur nevažiavome – įdėjau pinigus į dėtuvę ir jį sulaikė STT“, - baigė pasakojimą M. Benetis.

Teisme pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. Benetis užsiminė girdėjęs, kaip D. Šaluga sakė, jog „dalį pinigų jis neš į viršų“.

Už likusius pinigus, anot verslininko, jo pažįstamas planavo pirkti automobilį.

Prašė ne kyšio, o paramos partijai?

DELFI primena, jog D. Šaluga teisme ginasi iš verslininko ėmęs ne kyšius, o finansinę paramą LRS. Valdininkas teismui vasarą išdėstė painią aukų rinkimo schemą, kurios rezultatas – 50 tūkst. litų iki šiol guli jo namuose.

Teismas pirmadienį pradėjo apklausinėti verslininkus, kurie minimi D. Šalugos aukų rinkimo schemoje, tačiau į posėdžius nepavyksta prisikviesti tarybos narės, LRS atstovės Larisos Dmitrijevos.

D. Šaluga buvo sulaikytas praėjusių metų liepos pabaigoje, kai iš vilniečio verslininko M. Benečio paėmė 50 tūkst. litų. Dar tokios pačios sumos paėmimo fakto prokurorai nėra užfiksavę, tačiau pinigus valdininkui teigia perdavęs byloje nukentėjusiuoju pripažintas verslininkas.

Bylos duomenimis, valdininkas buvo prisižadėjęs tarpininkauti, kad savivaldybėje būtų priimtas pinigus sumokėjusiam asmeniui palankus sprendimas. Neoficialiomis žiniomis, pinigus iš verslininko paėmęs D. Šaluga neskubėjo vykdyti pažado, kad Miesto plėtros departamentas skubiai suderins sklypų detaliuosius planus, kuriuos patvirtinus, būtų atvertas kelias statyboms.

D. Šaluga už 100 tūkstančių litų įtariamas tarpininkavęs dėl šalia sostinės Pilaitės rajono esančio žemės sklypo.

Pagal šiuo metu pareikštus įtarimus dėl tarpininkavimo kyšininkaujant Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.