Kartu etikos sargai nusprendė paprašyti teismo atnaujinti procesą dėl žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės savireklamos žiniasklaidoje. Ministrė po neigiamos VTEK išvados buvo sulaukusi palankaus teismo verdikto.

Kaip teigiama VTEK sprendime, abu ministrai ir meras, pradiniu rinkimų kampanijos laikotarpiu skelbdami informaciją apie savo ir savo vadovaujamų institucijų veiklą, naudojosi pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti. Tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Kartu VTEK priminė pareigą įstaigų vadovams imtis priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama teise informuoti visuomenę apie jų ir jų vadovaujamų įstaigų veiklą.

Anot etikos sargų, viešoji informacija yra nemokama, o visa įstaigų informacija – vieša ir negali būti apmokestinama.

Žiniasklaidos priemonėse neturėtų būti skelbiama iš įstaigos biudžeto lėšų apmokama užsakyta informacija, išskyrus socialinę reklamą, pateikiamą nuasmeninta forma, ir trumpus esminius bei visuomenei svarbius pranešimus. Čia pat turi būti aiškiai nurodomas žiniasklaidos priemonėse skelbiamos užsakytos informacijos užsakovas.

„Visuomenei neturi kilti abejonių, kad visuomenės informavimui skirtos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų biudžeto lėšos naudojamos įstaigų vadovų ar kitų tarnautojų įvaizdžiui formuoti ir gerinti, jų populiarumui didinti, siekiant politinių ar karjeros tikslų ateityje“, - teigiama VTEK pranešime.

Ministrai ir meras į etikos sargų akiratį dėl savireklamos pateko dar vasarą. Seimo narys liberalas Gintaras Šileikis kreipėsi į VTEK dėl straipsnių, parengtų bendradarbiaujant su Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Juose, politiko įsitikinimu, buvo akivaizdžiai reklamuojama V. Blinkevičiūtė.

Parlamentarui užkliuvo dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ publikuota ministerijos informacija, šalia kurios buvo išspausdintos ministrės nuotraukos. „Lengva ranka švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai savireklamai nesiderina su ministerijos funkcijomis“, - teigė G. Šileikis.

Tuo metu A. Paulausko savireklamą žurnale „Veidas“ įžvelgė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas ir narys Edmundas Pupinis.

Tyrimą dėl J. Imbraso etikos sargai ėmėsi savo iniciatyva. Vasarą sostinės gatvėse pasirodė dešimtys plakatų, kuriuose iš pradžių meras skelbė karą didelėms šilumos kainoms ir populiarino švaros akciją "Darom!", o po kelių mėnesių agitavo vilniečius nebūti abejingus Lukiškių aikštės likimui bei rinkti gražiausią šios erdvės sutvarkymo projektą.

Plakatuose greta tam tikro kvietimo buvo ne tik buvo nurodyta J. Imbraso pavardė, bet ir išspausdinta jo nuotrauka.

Pasak paties mero, plakatams iš Vilniaus biudžeto nebuvo išleista nė lito. Mat sutartyje su reklamos stendų savininke bendrove „JCDecaux“ numatyta, jog ketvirtadalis šių stendų ploto priklauso savivaldybei. Taigi plakatuose savivaldybė gali pateikti miestui svarbią informaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjį nusprendė, kad žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, sulaukusi panašios VTEK išvados, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Dar pernai etikos sargai pripažino, jog K. Prunskienė, besireklamuodama už valstybės pinigus, nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad ministrė interesų nesupainiojo. LVAT nutartis paliko galioti šį sprendimą.

Ketvirtadienį VTEK nuprendė kreiptis į LVAT dėl proceso atnaujinimo K. Prunskienės byloje dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo ministerijos užsakomiesiems straipsniams apmokėti. Komisijos nariai, remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, primena, jog kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais motyvais, o argumentavimas turi būti racionalus.

Baigiamajame teismo akte esą negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.