Paaiškėjo, kad kur kas daugiau pinigų teks išleisti kitoms reikmėms. Tai esą lėmė atsainus Seimo narių požiūris į savo padėjėjų atostogas per ketverius kadencijos metus. Parlamentarų padėjėjų-sekretorių, priverstų su neišrinktais darbdaviais palikti Seimą, nepanaudotos atostogos, neskaičiuojant išeitinių išmokų, Seimo kanceliarijai kainuos per 2 mln. litų. Kad padėtis nenormali, pripažįsta ir patys Seimo nariai. Vieša paslaptis: kai vasarą ir net žiemą pailsėti, nors ir neoficialiai, ištrūksta parlamentarai, darbo vietoje nerasi ir jų padėjėjų.

Keis reglamentą

"Žinoma, tai blogai. Atostogos skiriamos tam, kad žmogus atgautų jėgas ir vėliau galėtų normaliai dirbti. Savo padėjėjus visada ragindavau pailsėti, tačiau ne visada kontroliuodavau, ar jie taip daro", - LŽ prisipažino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Kartu jis sutiko, kad padėjėjai kartais sąmoningai vengia oficialiai atostogauti, nes pailsi, kai darbo vietoje nėra darbdavio - Seimo nario. "Jei tai iš tiesų tampa taisykle, būtina griežtinti tvarką, kad papildomų išlaidų neatsirastų", - sakė A.Sysas.

Sukrėsta gresiančių išlaidų, parlamento kanceliarija suskubo taisyti savo reglamentą. Seimo valdyba prašoma palaiminti pataisas, pagal kurias visi Seimo nariai, parlamento vadovai, frakcijų seniūnai padėjėjų bei referentų atostogų grafikus privalėtų pateikti Personalo skyriui iki kovo 1 dienos. Seimo kanclerio patvirtintas galutinis grafikas padėjėjams neleistų išsisukti nuo numatytų atostogų.

Apskaičiuota, kad jei Seimo narių padėjėjai ir frakcijų referentai per šiuos ketverius metus atostogauti būtų ėję privaloma tvarka, už susidariusius "poilsio likučius" dabar tektų mokėti apie 600 tūkst. litų.

Situacija kartojasi

Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė įsitikinusi, kad Seimo narių padėjėjai atostogauti turėtų kasmet. "Sekti ir rūpintis, kad jų padėjėjai laiku ilsėtųsi, turi Seimo nariai", - sakė ilgametė parlamento finansininkė. Jos teigimu, panaši padėtis susiklostydavo ir anksčiau, tačiau tada parlamentarai turėjo tik po vieną padėjėją, o ne po tris ir daugiau kaip dabar. "Tad ir sumos būdavo kur kas mažesnės", - sakė D.Petrauskienė. Anot jos, rengiant šių metų kanceliarijos biudžetą buvo įskaičiuotos lėšos už nepanaudotas padėjėjų atostogas. Tačiau nesitikėta, kad suma bus tokia didelė. "Gyvenimas keičiasi. Nemažai parlamentarų padėjėjų ir šiemet oficialiai neatostogavo", - apgailestavo D.Petrauskienė.

Kol nepaskelbti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, Finansų departamento vadovė tikino negalinti nurodyti sumos, kuri bus išmokėta Seimą paliekantiems parlamentarams ir jų padėjėjams. Finansininkai planavo, kad Seimą gali palikti 100 jo narių. Negalutiniais duomenimis, į naująjį parlamentą nepateko 66 dabartiniai jo nariai.

Seimo kanceliarija politikų ir jų buvusių politinio pasitikėjimo talkininkų išeitinėms kompensacijoms numačiusi išleisti 8 mln. litų. Šiemet mažiausia išeitinė kompensacija sudarys 9,5 tūkst. litų, didžiausia galėtų siekti 20-24 tūkst. litų. Atsiskaityti su 2000-2004 metų kadencijos parlamentarais ir padėjėjais prireikė 3 mln. litų.

Padėjėjų gausa

Pagal Seimo statutą kiekvienas parlamentaras turi teisę turėti padėjėjus-sekretorius, kuriems už darbą mokama iš valstybės biudžeto (tam numatyti trys padėjėjų etatai), taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais. Kadenciją baigiančiame Seime - daugiau kaip 500 Seimo narių padėjėjų etatų. Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondui vienam mėnesiui skiriama 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio suma - 11 185 litai (dabar 1 MVDU - 2237 litai).

Priklausomai nuo kvalifikacijos ir stažo valstybės tarnyboje, Seimo nario padėjėjas gauna nuo 2350 iki 2550 litų, taip pat gali pretenduoti į 150-460 litų priedą. Seimo pirmininko padėjėjų atlyginimas - 3400-3800 litų, priedas - 230-600 litų. Už ketverius metus nepanaudotas atostogas Seimo nario padėjėjas gali tikėtis gauti apie 9 tūkst. litų.