Po antrojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad keturių partijų koalicija parlamente gali turėti daugiau nei 80 mandatų: 79 buvo laimėti partijų ir jų iškeltų kandidatų, prie koalicijos prisijungti turi ir keli nepriklausomi kandidatai. Neformalią paramą centro dešinės koalicijai reiškia ir Darbo partija.

„Atsižvelgdamos į įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų joms suteiktus atstovavimo mandatus, kurie įgalina jas formuoti Seimo daugumą, gerai suvokdamos Lietuvai iškilusius iššūkius besivystančios globalios finansų ir rinkų krizės sąlygomis <...> (partijos – DELFI) pareiškia pradedančios derybas dėl koalicinės Vyriausybės programos ir valdančiosios koalicijos sudarymo“, - rašoma bendradarbiavimo tekste.

„Šiandien pasirašėm įsipareigojimą susitarti ir esu įsitikinęs, kad tą labai greitai padarysim“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius.

Neapseita be kritikos dabartiniams valdantiesiems

Pasirašytame dokumente, be kita ko, neužmirštama pakritikuoti ir esamos socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės.

Bendradarbiavimo susitarime sakoma, kad „šalies ir Lietuvos žmonių padėtį apsunkina tai, kad laiku nebuvo imtasi būtinų prevencinių priemonių krizinių reiškinių pasekmėms švelninti dėl ko susidarė milijardiniai deficitai valstybės biudžetuose bei tikėtinas staigus nacionalinio produkto prieaugio mažėjimas“.

Pasak konservatorių-krikdemų lyderio, pirmasis darbas, kurį teks atlikti dar besiformuojančiai koalicijai – tai esamos situacijos auditas, arba paveldo auditas. Antrasis – antikrizinis veiksmų planas finansų ir ekonomikos srityse. Dėl jo, anot A. Kubiliaus, teks ieškoti žymiai platesnio politinio sutarimo.

„Ekonomika, finansai ir, svarbiausia, kitų metų biudžetas bus kaip instrumentai išvengti šitos krizės, instrumentai rasti būdų, kaip paskatinti mūsų ekonomiką“, - pirmadienį sakė A. Kubilius, pridūręs, jog koalicijos derybos dėl programinių veiksmų gali būti ilgokos.

A. Kubilius užsimena, jog siekiant išvengti drastiškų pasaulinės ekonominės krizės pasekmių Lietuvai gali tekti imtis griežto taupymo politikos. Taupyti žadama mažinant valstybės išlaidas, siaurinant biurokratijos ratą, atsisakant Vyriausybės pastatų renovacijos. Kaip teorinis lėšų rezervas regima galimybė atsisakyti mokestinių lengvatų, kurios esą iškraipo visą mokesčių sistemą.

Konservatorių-krikdemų skaičiavimais, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų iškraipymų panaikinimas sutaupytų apie 2 mlrd. Lt. „Bet čia teorinis variantas“, - sakė A. Kubilius.

Politikas taip pat kalba ir apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimą. Šiuo metu šis mokestis siekia 24 proc.

LiCS dar norėtų reorganizuoti ministerijas, atlikti valstybės valdymo auditą, vykdyti apskričių reformą, galutinai įteisinti tiesioginius merų rinkimus, įterpti Lietuvą tarp 10-ties skaidriausių pasaulio valstybių, uždrausti juridinių ir fizinių asmenų paramą partijoms, suteikti galimybę politines jėgas remti piliečiams, skiriant 1 proc. nuo GPM ir, galiausiai, įvertinti „Leo LT“ projektą bei kitus valstybės turto privatizavimo sandorius.

„Leo LT“ gresia pokyčiai

Pokyčiai žadami ir nacionaliniam investuotojui „Leo LT“, tačiau koalicijos lyderiai neatskleidžia, ar norėtų formuoti naują valdybą. Kaip žinoma, penktadienį bendrovės stebėtojų taryba suformavo naujos sudėties 5 narių valdybą, jos pirmininku paskyrusi 41 metų Rytų skirstomųjų tinklų (RST) vadovą Gintautą Mažeiką.

„Dėl „Leo“ pirmas dalykas, kas mums svarbu, tai įsitikinti, kad tokioje struktūroje, kokia yra sukurta, tikrai yra tinkamai atstovaujami ir ginami valstybės ir visuomenės interesai. Tai yra valdymo organai, kaip jie sudaryti ir kokius jie turi planus tolesnei veiklai“, - spaudos konferencijoje sakė TS-LKD pirmininkas.

Tam tikrų revizijų susilaukti turėtų ir elektros kainų reguliavimas: „Įstatyme, kuri yra, mūsų manymu, formulė yra klaidinga. Ir aš tikiu tais ekspertais, tame tarpe ir Raimundu Kuodžiu, kurie teigia, jog pagal dabar galiojančią formulę, įrašytą į Elektros įstatymą, „Leo LT“ gali prašyti dvigubai didesnių tarifų. Turime keisti šitą įstatymą“.

Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad Europos Komisija (EK) ar Lietuvos Konstitucinis Teismas „Leo LT“ suformavimą mano esant nekonstituciniu ar neatitinkančiu Europos teisės, A. Kubilius neatmeta galimybės imtis revizijos.

LiCS lyderis A. Zuokas šiuo klausimu buvo kiek atviresnis: į klausimą, ar žada keisti valdybos sudėtį atsakė, jog keistis gali pats „Leo LT“, todėl valdyba esanti ateities reikalas.

Paramą reiškia ir Darbo partija?

Seimo rinkimuose negalutiniais duomenimis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pelnė 44 mandatus, A. Valinsko partija – 16, Liberalų sąjūdis – 11, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - 8. Tarp nepriklausomų, bet prie koalicijos galinčių prisijungti kandidatų, minimi

Mantas Varaška, Jonas Stanevičius bei prie liberalcentristų prisijungti panoręs ekssocialdemokratas Valdemaras Valkiūnas.

A. Valinskas teigia, jog koalicija Seime gali turėti iki 86 vietų Seime. Pasak TPP lyderio, paramą koalicijai yra pareiškusi ir Darbo partija, kuri veikiausiai liks opozicijoje.

„Ši dauguma garantuoja normalų Vyriausybės darbą, šitą supranta visi partijų vadovai, nes didelė stabili dauguma reikalinga šiuo sunkiu metu. Kitas dalykas - konstruktyvus darbas su opozicija, kurią sudarys socialdemokratai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Valinskas.

Apie postus kalba nenoriai

Konservatoriai-krikdemai jau pareiškė, kad atsakomybės norėtų imtis už krašto apsaugą, užsienio reikalus, ūkio bei finansų sritis. A. Valinsko partija kalba apie tris ministrų portfelius, tarp jų teisingumo ir vidaus reikalų. Šiai partijai gali atitekti ir Seimo pirmininko postas, tačiau neaišku, ar juo pretenduotų tapti pats TPP lyderis.

„Mes nei pretenduojam, nei nepretenduojam. Mes esam objektyviai antroji frakcija valdančiojoje koalicijoje pagal dydį ir iniciatyva siūlant į šį postą priklauso mums. O visa kita lems derybos. Bet klausimas dėl mano asmens lieka atviras“, - sakė A. Valinskas.

A. Kubiliaus teigimu, būsimosios Vyriausybės sudėtį bei pretendentus į kitus postus lems labai aiškios proporcijos ir taisyklės. „Nematau problemų ir dėl A. Valinsko“, - sakė TS-LKD pirmininkas.

„Papildydamas galiu pasakyti, kad mes tikrai nesam kalbėję apie postus“, - unisonu su koalicijos partneriais tvirtino A. Zuokas.

Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, klausiamas apie trokštamas atsakomybės sritis, taip pat buvo nekalbus. Pasak jo, tai yra derybinis klausimas. Vienas partijos vadų Gintaras Steponavičius sako, jog dėl proporcijų ministrų kabinete dar nėra tartasi, todėl nė viena partija tiksliai nežino, kiek portfelių jai gali atitekti. Jis taip pat neatsakė į klausimą, ar pretenduotų tapti švietimo ir mokslo ministru. DELFI žiniomis, į šį postą pretenduoja TS-LKD atstovas Mantas Adomėnas.