Partijos neturi ideologijų?
Vakarų Europoje nuo XX a. įsigalėjo nuostata, kad kiekviena politinė jėga daugiau ar mažiau atstovauja tam tikrai socialinei grupei. Buvo manoma, kad kiekviena jų turi specifinius interesus, todėl jie privalėjo būti ginami parlamente.
Pavyzdžiui, tradiciškai manoma, jog darbininkams ar žemesnes pajamas gaunantiems tarnautojams atstovauti turi socialdemokratai, konservatoriai neva gina stambaus verslo ar didesnes pajamas gaunančių žmonių interesus, krikščionys demokratai pabrėžia krikščioniškas vertybes, kalba apie jų vaidmenį priimant sprendimus, o liberalai, kurie kaip velnias kryžiaus bijojo valstybės kišimosi į ekonomiką, buvo laikomi išsilavinusių verslininkų atstovais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę partijos taip pat perėmė vakarietiškus pavadinimus, o prieš kiekvienus rinkimus susikūrus naujai partijai, ji niekinančiai apšaukiama esančia „be ideologijos“. Tokius kaltinimus teko išgirsti aplink Artūrą Paulauską susibūrusiai Naujajai sąjungai, Rolando Pakso „Tvarkai ir teisingumui“, Viktoro Uspaskicho Darbo partijai bei šių metų naujienai – Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijai.
Tuo tarpu politologas V. Dumbliauskas skelbia, kad karalius nuogas – nė viena politinė partija neturi išskirtinės ideologijos, ir tai esą būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Vakarų demokratijoms.
„Klasinį susiskaldymą keičia individualus socialinis mobilumas. Šiuolaikinė visuomenė suteikia daug galimybių žmonių mobilumui tarp klasių ar grupių. Galima gimti valstiečio šeimoje, bet galima ją palikti labai staigiai ir pasukti į kitą socialinę grupę. Tas bėgiojimas iš vienos grupės į kitą grupę lemia, kad silpsta ideologijos vaidmuo“, - sakė politologas.
Todėl įvairūs kaltinimai, kad politinės arenos naujokės neturi ideologijos, pasak V. Dumbliausko, yra kiek perdėti, mat patys kaltintojai nepasižymi nei ypač stabiliomis vertybėmis, nei gali pasigirti atstovaujantys konkrečiai visuomenės grupei.
„Na, kam ten atstovauja socdemai? Kokiai socialinei grupei? Stambiajam verslui atstovauja, „Maximai“. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gal turi tam tikrą grupę – tremtinius, nes žmonės, kurie užaugo Sibire, kurie buvo ištremti, jie turi nuoskaudų sovietinei valdžiai, jie, kaip sakau, pamatė Sibirą nemokamai“, - svarstė V. Dumbliauskas.
„Aš manau, kad tas pats, kokią etiketę užsiklijuosi“, - priduria jis. Pasak mokslininko, partijų narius kur kas dažniau vienija ne idėjos ar vertybės, o galios siekis – vienais atvejais galios norima tiesiog savaime, kitais – siekiama įgyvendinti išsikeltus tikslus, o valdžia ar galia suteikia instrumentus.
Mažiau partijų – geriau?
Dėl visų šių priežasčių mokslininkas mano, jog Lietuvai būtų geriau, jeigu Seime partijų būtų mažiau. Pasak jo, iš kelių politinių jėgų sudaryta koalicija dažniausiai būna nedrausminga, sprendimai priimami lėtai, reikia siekti nuolatinio kompromiso.
V. Dumbliausko nuomone, parlamente užtektų trijų politinių partijų, todėl politologas būtų nieko prieš, jeigu Lietuvoje rinkimų sistema būtų pakeista iš mišrios į mažoritarinę, kai visi ar bent didžioji dauguma Seimo narių būtų renkami vienmandatėse apygardose, kuriose balsuojama už konkrečius asmenis, o ne už partijas.
„Aš už tai, kad būtų mažiau partijų Seime. Bet čia mano toks noras... Tačiau Seimo partijos nepasirašys mirties nuosprendžio, ypač mažesnės. <...> Kuo mažiau partijų, tuo geriau. Čia tiesiog kaip pilietis sakau“, - sakė V. Dumbliauskas.
DELFI primena, kad spalio 12 d. įvykę rinkimai daugiamandatėje apygardoje į Seimą atvedė 7 politines partijas, o dar vienos partijos – Lenkų rinkimų akcijos – atstovas į parlamentą pateko vienmandatėje rinkimų apygardoje. Spalio 26 d. daugumoje vienmandačių apygardų vyks antrasis rinkimų turas, kuriame rinkėjai iš dviejų kandidatų išrinks vieną parlamentarą.
Lietuvoje taikoma vadinamoji mišri rinkimų sistema: 70 Seimo narių išrenkama daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sudarytą kandidatų sąrašą, o 71 narys – konkrečioje apygardoje, kur balsuojama už asmenis. Tad šiose apygardose į antrąjį turą patenka po du kandidatus, išskyrus tuos atvejus, kai parlamentaras išrenkamas jau pirmame ture. Šįmet tokių pirmame ture išrinkti 3 parlamentarai – socialdemokratai Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis bei Lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševkis.