Jei Seimas palaimins Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, gyvensime didelėn skolon. Į iždą numatoma surinkti 25 mlrd. 532 mln. 824 tūkst. litų pajamų, išleisti - 28 mlrd. 172 mln. 181 tūkst. litų. Atsirasiančią beveik 3 mlrd. litų skylę ketinama lopyti skolinantis. Tačiau pažvelgus į projektą matyti, kad įmanoma labiau suveržti valstybės diržą.

Gerokai daugiau lėšų

Daugiausia įplaukų - beveik 19 mlrd. litų - planuojama surinkti iš mokesčių. Vyriausybė dosni pinigų visoms valdžios institucijoms. Bene daugiausia lėšų turėtų susižerti Seimo kanceliarija. Jai numatyti beveik 125 mln. litų - vos 30 tūkst. litų mažiau nei šių metų biudžete. Valstybės saugumo departamentui (VSD) numatoma skirti beveik 84 mln. litų. Šiemet VSD gavo 10 mln. litų mažiau. Beveik 46 mln. litų atidėti Vyriausybės kanceliarijai. Šiemet ji tenkinosi gerokai kuklesne - 37 mln. litų - suma. Beveik 45 mln. litų planuojama skirti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nors šių metų biudžete jai atseikėta 27 mln. litų. Prezidento kanceliarijos biudžetas apkarpytas 58 tūkst. litų. Prezidentūrai kitąmet numatoma skirti per 26 mln. litų.

Valdininkų armijai

Milijardais litų norima apdalyti kai kurias ministerijas. Finansų ministerijai (FM) planuojama skirti 6,5 mlrd. litų. Pagal šių metų biudžetą FM skirta milijardu litų mažiau.

Antroji sąraše - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jai ketinama pervesti beveik 3 mlrd. litų. Šiemet SADM tenkinasi 390 mln. litų mažesnė suma. Žemės ūkio ministerijai planuojama skirti per 2,3 mlrd. litų, t. y. 97 mln. mažiau nei šiemet. Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) - 1,5 mlrd. litų, t. y. 177 mln. litų daugiau nei šiemet. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) biudžeto projekte numatyta 1,3 mlrd. litų, t. y. 55 mln. litų daugiau nei šiemet. Mažiausiai pinigų - 125 mln. litų - nubyrės Teisingumo ministerijai. Tačiau ir ši suma bus 14 mln. litų didesnė nei šiemet.

Pagal lėšas darbuotojų atlyginimams pirmauja ŠMM - 436 mln. litų. KAM darbuotojai atsieis 422 mln. litų, o Vidaus reikalų ministerijai - 80 mln. litų. Mažiausiai lėšų - 10 mln. litų - būtų skiriama Susisiekimo ministerijos valdininkų atlyginimams.

Milijonai - burlaivių regatai

Siūlomame biudžete bene daugiausia lėšų ketinama atseikėti savivaldybėms. Joms būtų skiriama beveik 3,5 mlrd. litų tikslinių dotacijų. Iš savivaldybių į biudžetą ketinama susigrąžinti beveik 67 mln. litų.

Vyriausybė nustatė ir savivaldybių skolinimosi lubas. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės skolindamosi negali viršyti 50 proc. patvirtintų biudžeto pajamų. Kitoms savivaldybėms sparnai apkarpyti labiau - jų skolos negali viršyti 35 proc. planuojamų įplaukų.

Dosniai biudžeto projekte pinigų pažeriama ir kai kurioms savivaldybių numatomoms programoms. 3 mln. litų Vyriausybė skirtų Klaipėdoje vyksiančiai pasaulinei didžiųjų burlaivių regatai, 1,2 mln. litų - Nidos ir Preilos krantinių remontui, daugiau nei milijoną litų - Užutrakio dvaro sodybos gyventojams iškeldinti ir jo konservavimo darbams.

Investuos į transportą

Biudžeto projekte numatomos per 5 mlrd. litų sieksiančios valstybės investicijos. Iš jų matyti, kad kitąmet ketinama investuoti į kelius ir aplinkosaugą. Transportui ir ryšiams norima skirti daugiau nei 1,7 mlrd. litų, aplinkosaugai - 548 mln. litų, švietimui - 540 mln. litų, visuomenės apsaugai - 339 mln. litų. Mažiausiai norima investuoti į socialinę apsaugą ir viešąją tvarką.

Daugiau valstybės lėšų nei pernai numatoma įdėti ir į mokinio krepšelį. Biudžeto projekte numatyta, kad iki kitų mokslo metų pradžios vienam moksleiviui bus skiriami 3887 litai, o nuo 2009 metų rugsėjo 1-osios - 800 litų daugiau.

Pinigų biudžeto projekte numatyta ir naujoms teisėjų darbo apmokėjimo sąlygoms užtikrinti bei negautai jų atlyginimo daliai padengti. Kitąmet teismams norima skirti 214 mln. litų, iš jų 147 mln. litų atrėžti Temidės tarnų atlyginimams.

Lėšų taip pat numatyta ir mūsų šalies atstovų komandiruočių išlaidoms padengti bei Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbui nutraukti. Numatoma, kad 2010 metų sausio 1 dieną IAE eksploatavimo nutraukimo fondo sąskaitoje bus 227 mln. litų.

Nežino, ar pasirašytų

Prezidento Valdo Adamkaus patarėjai ekonomikos klausimais biudžeto projekto dar nematė. "Detalus projektas mums dar nepristatytas. Apie planuojamą biudžetą žinome tik tiek, kiek per susitikimus su prezidentu apie tai pasakojo premjeras Gediminas Kirkilas ir finansų ministras Rimantas Šadžius", - aiškino V.Adamkaus patarėjas Ramūnas Vilpišauskas. Jis negalėjo pasakyti, ar V.Adamkus pasirašytų dabar Seimui pateiktą biudžetą, jei jis toks būtų priimtas.

Svarstyti svarbiausią šalies finansų dokumentą parlamentarai pradės kitą savaitę. Tačiau jį priimti teks jau kitos kadencijos Seimui.

Naujos Vyriausybės rūpestis

Seimo Biudžetų ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Jonas Lionginas nemato didelės bėdos, kad planuojamame kitų metų biudžete gali žiojėti 3 mlrd. litų skylė. "Deficitas turėtų siekti apie 2,3 proc. ir neperžengti Mastrichto kriterijuje įtvirtintos 3 proc. ribos. Manau, kad šiai dienai tai neblogai", - įsitikinęs jis.

Tačiau J.Lionginas pritartų siūlymams mažinti biudžeto išlaidas. Anot jo, tuo turėtų pasirūpinti naujai paskirta Vyriausybė.

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas Vyriausybės pateiktam biudžeto projektui negailėjo kritikos. Jo nuomone, dokumentas surašytas neatsižvelgus į dabar pasaulyje siaučiančią finansų krizę ir mūsų šalies ekonominę padėtį. "Jokių požymių, kad valdžia veržtųsi diržus, iš projekto nematyti", - įsitikinęs jis. K.Glavecko nuomone, pateikto biudžeto projekto tvirtinti negalima. Kitų metų biudžeto išlaidos, anot parlamentaro, turėtų būti sumažintos bent milijardu litų.