Kremavimą reglamentuojantys įstatymai jau galioja kaimyninėse Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Lietuvos įstatyme siūloma įteisinti principą, kad kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią. Tačiau jame būtų nustatyti ir atvejai, kada kremavimas yra draudžiamas - pavyzdžiui, kai įtariama, jog asmens mirties priežastis gali būti nusikalstama veika, kai mirusiojo artimieji nesutinka bei įtvirtinta atsakomybė už įstatymo pažeidimus, kai lavonas neatpažintas ir pan. Taip pat būtų patvirtinti ir atvejai, kai kremavimas privalomas - pavyzdžiui, asmeniui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamos ligos.
Kremavimo veikla būtų licencijuojama. Kremavimo paslaugas galėtų teikti tiek valstybinės, tiek privačios įmonės. Tačiau koncepcijos rengėjai atkreipia dėmesį ir į galimus neigiamus padarinius.Viena tokių būtų oro taršos padidėjimas, kita - nusikaltėlių įtaka kremavimo paslaugų teikėjams, siekiant galimybės paslėpti galimus įkalčius.
"Kremavimas sudarytų prielaidas sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą, užtikrinti ypač pavojingų užkrečiamų ligų plitimo prevenciją", - sakoma koncepcijoje.
Kadangi kremuotiems palaikams laidoti reikėtų mažesnių kapaviečių - stabilizuotųsi kapinių teritorijų augimas.