„Šventasis Tėvas priminė tuos dalykus, kuriuos žmonės galėtų jau ir suprasti. XX amžiaus karai ir su karais susiję žaidimai technologijomis buvo labai aiškus bandymas realizuoti tezę, kad Dievo nėra, o žmogus yra pasaulio valdovas.
Šventasis Raštas, Dievo apreikšta žinia žmonijai, rodo, kiek žmogus gali disponuoti savo laisva valia. Tačiau jeigu žmogus pamiršta, kad laisva valia yra Dievo dovana, jog turi Tėvą, tuomet prasideda nelaimės“, – apie modernaus žmogaus ir religijos santykį kalbėjo dr. Paulius Subačius.
Apie XXI amžiaus neigiamą įtaką, akivaizdžiai mažėjantį tikinčiųjų skaičių kalbėjo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius.
„Deja, man atrodo, kad visos religijos dabar išgyvena tam tikrą nuosmukį. Ir į bažnyčią, ir į sinagogą, ir į cerkvę vaikšto mažiau žmonių. Gaila, bet toks gyvenimas. Didžiuojamės, kad mūsų maža Vilniaus bendruomenė sugeba išlaikyti vieną choralinę sinagogą, kurioje dukart per dieną vyksta maldos. Tai yra nelengvas dalykas“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas komentuodamas Popiežiaus mintis apie žmogų, kaip savo likimo kalvį, pastebėjo, jog toks teiginys dviprasmiškas.
„Popiežius gana tiksliai išreiškė dominuojančios postmodernios kultūros tendencijas. Tačiau nereikėtų painioti kultūros ir kasdienio gyvenimo, kuriame, žmonės tai patys žino, Dievas nėra miręs.
Tik viešajame diskurse, kultūriniame gyvenime ir dažnai kūryboje ignoruojama už žmogų aukštesnė tikrovė ar save įpareigojanti galia. Tačiau kalbėdami apie visatos valdovą žmogų mes puikiai suprantame, kad žmogus negali priversti nei Saulės, nei Mėnulio suktis priešinga kryptimi“, – teigė V. Ališauskas.
Nepraranda aktualumo
Kalbinti pašnekovai neabejojo Biblijos aktualumu. Daugelio teigimu, net keliose kultūrose šventas tekstas yra vienas iš europietiškos civilizacijos bei lietuviškos tapatybės ramsčių.
„Biblijos aktualumas ir naujumas iki šiol yra didžiulis. Kalbėti šia tema yra tolygu kalbėjimui apie europietiškos civilizacijos pagrindus“, – sakė ambasadorius.
„Be jokios abejonės, visa lietuviška tapatybė yra suformuota krikščioniškos minties. Pagoniškų šaltinių nėra išlikę, todėl negalima spręsti apie jų suformuotą kokį nors palikimą“, – V. Ališausko mintį pratęsė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pradėjo Biblijos skaitymų savaitę
Ką šiais laikais reiškia Biblijos, bene svarbiausio Vakarų civilizacijoje teksto, skaitymas? Kokiu tikslu popiežius Benediktas XVI spalio 5 d. pradėjo savaitę truksiantį Biblijos skaitymą?
Visą savaitę po 24 val. per parą vyksianti Biblijos skaitymo transliacija per Italijos valstybinę televiziją yra pirmasis tokio pobūdžio maratonas Bažnyčios istorijoje ir ilgiausia tiesioginė transliacija Italijoje.
Biblijos skaitymus pradėjo pats popiežius, o jį tęsė Romos meras, ministrai, sportininkai, aktoriai, ortodoksai, protestantai, žydai ir musulmonai.
„Skaitymas turėtų parodyti, kad Dievo žodis, t. y. Biblija, realiai egzistuoja gyvenime. Šis skaitymas yra ne tik simbolinis aktas, bet aktas, kuris, kaip sakė popiežius, išreiškia Dievo žodžio galią, tikėjimą, jog žodis yra jėga, perkeičianti pasaulį“, – šio skaitymo tikslus aiškino ambasadorius prie Šventojo Sosto.
„Didžiųjų knygų“ skaitymai nėra labai didelė naujiena. Ispanijoje organizuojami „Don Kichoto“ skaitymai“, Airijoje – „Uliso“. Žinoma, Šventasis Raštas negali būti tiesiogiai lyginamas su šiais kūriniais, bet pats principas, kad didelis veikalas skaitomas viešumoje, per radiją, televiziją, norint juo sudominti, sugrąžinti prie jo, paskatinti patiems skaityti, galvoti apie jį ir komentuoti, yra gana būdingas dalykas jau keliasdešimt metų“, – papildė dr. P. Subačius.
Per metus išplatina 7 tūkst. egzempliorių
Ar tikrai šiandien religingumas silpsta? Galbūt į šį klausimą bent jau iš dalies galima pabandyti atsakyti Lietuvoje parduotu Biblijų skaičiumi?
„Tiksliai į šį klausimą sunku atsakyti. Dievo troškimas yra fundamentali žmogiška savybė. Yra žmonių, kurie gana paviršutiniškai domisi religija, yra ir tokių, kurie tikrai gilinasi, jiems tai tampa gyvenimu“, – svarstė Lietuvos Biblijos draugijos (LBD) projektų vadovė Vilhelmina Kalinauskienė.
LBD duomenimis per 15 draugijos veikimo metų Lietuvoje išplatinta per pusę milijono Šventojo Rašto (knygų ir kompaktinių plokštelių) bei religinės literatūros egzempliorių.
Į šį skaičių įeina ir įvairūs sutrumpinti bei pilni Biblijos leidimai, Biblija vaikams, atskiros evangelijos bei literatūra apie Bibliją. Leidiniai platinti lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Dauguma leidinių išdalinta kalėjimuose, vaikų ir senelių namuose, prieglaudose.
LBD duomenimis, vien Biblijos kasmet išplatinama per 7 tūkst. egzempliorių.
„Jeigu žiūrėsime religijos filosofijos požiūriu, tai gali būti, kad XVI ir XXI amžių žmonių religingumas nesiskiria. Žinoma, skirtis akivaizdi istoriko akiai: pati XVI amžiaus pasaulėžiūra yra religinė, tik tokioje perspektyvoje matomas visas žmogaus gyvenimas.
O naujausiais laikais pasaulėžiūra yra nebe vien religinė, įvairesnė. Tačiau, pakartosiu, filosofiniu požiūriu religingumas žmogui yra būdingas dalykas: tiek XVI, tiek XXI amžiai turi bendrų pamatinių bruožų“, – kalbėjo doc. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė.