Praėjusiame dešimtmetyje G.Petružis buvo Vyriausybės atstovas Klaipėdos krašte. Šiandien jis – verslininkas ir pedagogas, Klaipėdos visuomeninės politinės kolegijos vadovas. Politikas taip pat minimas kaip realus kandidatas pavasarį tapti Klaipėdos apskrities viršininku.
Devyni keliai
„Kai buvau Vyriausybės atstovas, 1996 metais apsilankė Kaliningrado srities delegacija, kuri padovanojo knygą „Kaliningrado alternatyvos“. Joje Kaliningrado universiteto rektorius Genadijus Fiodorovas ir docentas Jurijus Zverevas iškėlė aštuonis tolesnio srities vystymosi kelius: nuo dabartinio statuso iki nepriklausomos respublikos.
O aš siūlau devintą – sujungti šį kraštą su Lietuva. Bendroje valstybėje kaliningradiečiai turėtų autonomiją, rinktų savo atstovus į Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžią“, - savo idėją „Klaipėdai“ dėstė G.Petružis.
Nebeteko reikšmės
Anot politiko, Kaliningrado sritis prarado savo politinę karinę reikšmę, nes Europoje ir pasaulyje iškilo naujos problemos – kova su terorizmu. „Kaliningradas kaip karinė bazė Rusijai nebereikalingas“, - teigė socialdemokratas. Kaliningrado srityje leidžiamame savaitraštyje „Chroniki Ambera“ G.Petružis apžvelgia galimus srities vystymosi kelius ir įrodinėja, kad susijungti su Lietuva – geriausia išeitis.
Jaustųsi saugiai
„Pirma, mūsų šalis jau turi autonomijos patirties – Mažoji Lietuva buvo Lietuvos sudėtyje, tačiau turėjo autonomiją. Be to, Lietuva vieną penkmetį tvarkė Kaliningrado ūkį. Antra, mūsų šalies žmonės gerai sutaria su kitataučiais. Lietuvoje neegzistuoja tautinių mažumų problema, todėl Kaliningrado srities gyventojai jaustųsi saugiai“, - tikino G.Petružis.
Vilioja Europa
Politiko nuomone, iš susijungimo rusai laimėtų. „Susijungę su Lietuva, rusai patektų į Europos Sąjungą. Susijungus išnyktų ir opi tranzito problema. Kaliningrado įmonės, vietinis kapitalas niekur nedingtų – jis ir pasiliktų kaliningradiečiams.
Įmonės mokėtų mokesčius į Lietuvos biudžetą ir iš jo gautų pinigų krašto vystymuisi. Be to, kaliningradiečiams taptų prieinami ir Europos Sąjungos pinigai“, - rusams naudingus aspektus vardijo Lietuvos politikas.
Padaugėtų uostų
Jo nuomone, susijungimo siekti turėtų ir lietuviai. „Šalia vieno uosto Lietuva įgytų dar tris – Baltijską, Pionierską ir Kaliningradą. Mes ne tik taptume galinga jūrine valstybe. Labai ūgtelėtų ir Lietuvos ekonomika. Jos vystymąsi paspartintų ir valstybinių Kaliningrado srities įmonių privatizacija. Be to, mūsų šalies gyventojams taptų prieinami mokslai puikiame Kaliningrado universitete“, - teigė politikas.
Pasiūlymą atmeta
Tačiau G.Petružis neslepia nusivylimo, kad daugelis rusų jo pasiūlymą atmeta. „Rusai tokia perspektyva netiki. Jie galvoja, neva aš atstovauju agresyviems sluoksniams. Jie taip pat sako, jog Lietuva bus nepajėgi apginti srities gyventojų interesus“, - išgirstus oponentų argumentus vardijo vyras.
Paremtų Europa
Politikas pritaria, kad mūsų šaliai investuoti į Kaliningrado sritį pinigų trūksta. Tačiau jis tikina, kad armijos išvedimui ir ūkio prikėlimui pinigų duotų Europos Sąjunga. „Vieninga Europa yra naudingesnė ir politiškai, ir ekonominiu, net turizmo požiūriu. Be to, nostalgiją Rytprūsiams jaučia ne tik vokiečiai, bet ir skandinavai. Manau, kad jie susijungimo idėją palaikytų“, - spėjo klaipėdietis.
Priklauso Rusijai
G.Petružis sakė sulaukęs nemažai atsiliepimų. Anot politiko, jam skambino mokslo atstovai, politikai. „Net iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos skambino, domėjosi detalėmis, kvietė susitikti“, - sakė G.Petružis. Tačiau savo pasakojime konkretumo vyras vengė: „Apie tai garsiai nešnekama“.
Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Michailas Toršinas laikosi tvirtos pozicijos: „Esu istorikas. Todėl sakau – Kaliningrado sritis buvo ir yra Rusijos. Gal kada Europa ir bus vieninga, bet dabar šis kraštas priklauso Rusijai“, - vakar „Klaipėdai“ pareiškė Rusijos diplomatas.
G.Petružio idėjos jis nelinkęs sureikšminti. „Kaliningrado srities klausimą kartais iškelia ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos politikai. Tačiau politikai tam ir yra politikai, kad kažką kalbėtų, siūlytų“, - mano M.Toršinas.
V.Adamkus nežino
Paklaustas, ką apie klaipėdiečio iškeltą idėją mano mūsų šalies užsienio politikos vadovas – Prezidentas Valdas Adamkus, G.Petružis truktelėjo pečiais. Jis pripažino, kad Prezidentui apie savo idėją nepasakojęs. „Man atrodo, kad Adamkui šis klausimas dabar nerūpi – jis turi galvoti, ką į Meksikos įlanką pasiimti“, - rėžė G.Petružis.
Jo nuomone, susijungimo idėją turėtų visų pirma kelti ne politikai, o verslininkai. „Jie bet kurioje srityje greičiausiai pamato naudą, todėl reikėtų, kad ir šiuo klausimu verslininkai stumtelėtų valdžią“, - pragmatiškumą demonstravo politikas.
Bet ar nebijo G.Petružis kaltinimų, kad už šalies politikų nugarų kuria neaiškius Europos pakeitimo planus? Politikas teigė siekiąs tik diskusijos, kurios metu ir išaiškėtų svariausi argumentai „už“ ir „prieš“. „Todėl esu labai dėkingas visiems atsiliepusiems“, - sakė G.Petružis ir patvirtino Kaliningrado srities ir Lietuvos susijungimo idėjos pamiršti nesiruošiąs.