„Mūsų šeimynai, kad galėtumėm gyventi, neturėti skolų, dabar reikia dar antra tiek. Tie pinigai skiriami vaikams, ne kitiems poreikiams, bet jų beveik pavalgyti neužtenka“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė 9 vaikus auginančios šeimynos tėvas Eugenijus Keraminas, vardydamas, kad lėšų reikia, tarkime, ir 6 šeimos vaikams vežti į už 20 kilometrų esančią muzikos mokyklą.
Anykščių meras Sigitas Obelevičius pabrėžė, jog „padėtis nenormali“.
„Jei kitų metų biudžete nebus priimta atitinkamų sprendimų – vaikai šeimynose tampa socialiai remtini. Tai nenormalu“, – teigė jis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantės Šalaševičiūtė sako, kad problemos dėl šeimynų padėties nesprendžiamos jau kelerius metus. Anot kontrolierės, lėšų klausimo nesiima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, stringa ir teisinis tokios globos reglamentavimas.
„Sunku pasakyti, kodėl trejus, ketverius metus nesprendžiami klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami. Mes mėginome padėti, bet atsimušėme kaip į sieną. Dabar šeimynų mažėja – pernai Mažeikių rajone buvo įregistruota vienintelė šeimyna per ketverius mano darbo metus“, – lrt.lt sakė R. Šalaševičiūtė.
Ji svarsto, kad šeimynų padėties gerinimu esą galėtų būti nepatenkinti vaikų globos namai, kurie nori išsaugoti auklėtinius.
Kontrolierė pabrėžia, kad, jos nuomone, šeimynoje vaikui augti naudingiau nei globos namuose. Ji akcentuoja, kad pora prieš kelerius metus nuskambėjusių atvejų, kai šeimynų tėvai elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, – pavieniai ir nerodo bendros padėties, nors esą būtent jie galėjo paveikti valdininkų nuomonę.
„Vyraujanti kai kurių ministerijų nuomonė – kad toks modelis šiandien nepriimtinas. Remiamasi tais negerais pavyzdžiais. Tačiau galima žiūrėti ir kitaip – jei šeimynų aprūpinimas būtų tinkamas, gal pradėtų tuštėti vaikų namai“, – kalbėjo pareigūnė.
„Vaikui geriau šeimynoje, jis pamato tikrą gyvenimą, prisiriša, vadina tėvus tėvais. O globos namuose, nors ten – daug darbuotojų, psichologų, vieno tokio žmogaus jis neturi“, – lygina R. Šalaševičiūtė.
Tačiau vienam vaikų globos namų auklėtiniui, kontrolierės duomenimis, per mėnesį tenka vidutiniškai 2,4 tūkst. Lt. Šios lėšos vis ūgteli.
„Tai kuo tie vaikai skiriasi?“, – kalbėjo S. Obelevičius, pridurdamas kad Anykščiai dėl to, kad vien šiemet iš šeimų paimti vaikai augs globos namuose patirs apie 600 tūkst. Lt išlaidų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu linkusi atsakomybę palikti savivaldybėms – esą globos namus, o ne šeimynas kaip lengviausią kelią pasirenka jos pačios.
„Pagal dabartinę finansavimo tvarką savivaldybes kaip tik ir siekiama paskatinti rinktis mažiau kainuojančią globą – šeimas, šeimynas, bet jos ima paprasčiausią būdą – jei yra globos namai, tai ir „nesicackina“, leidžia vaikus į tuos namus“, – teigia ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Daina Urbonaitienė.
„Savivaldybės yra šeimynų steigėjos, tad pačios ir turi sudaryti su šeimyna paslaugų teikimo sutartį, kurioje nustatytų socialinės globos kainą: jei reikia, jos turi padengti skirtumą tarp 520 Lt ir šeimynos patiriamų išlaidų“, – priduria ji.
Tačiau Seimo narė Irena Degutienė tvirtina, kad finansais turi pasirūpinti Vyriausybė. Pasak jos, jei būtų pagerintos sąlygos, Lietuvoje atsirastų daugiau šeimynų.
Anot kito parlamentaro Edmundo Pupinio, valstybė turėtų siekti finansavimą šeimynoms bent padvigubinti – nors ir neiškart.
R. Šalaševičiūtė priduria, kad vienam iš šeimynos tėvų dar mokamas daugiau nei 1 tūkst. Lt siekiantis atlyginimas, tačiau kontrolierė nurodo, jog tai – mažai.
„Kai kurie augina po 9 ar net 14 vaikų. Faktiškai negali dirbti abu tėvai. Taisyklė, kad šeima turi pagalbinį ūkį. Bet šeimos neaprūpintos būstu, kuru. Ir, jei prireikia, tarkime, ką nors renovuoti, vaikų pinigų jie panaudoti negali“, – aiškino ji.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, dabar būdų, kaip padėti kai kurioms šeimynoms, jau ieško kai kurios nevyriausybinės organizacijos, turinčios ryšių su turtingais rėmėjais iš užsienio.
Iš viso Lietuvoje pernai buvo 35 šeimynos, kuriose augo beveik 260 vaikų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2006 metų pradžioje buvo 13,3 tūkst. be tėvų globos likusių vaikų.