Bažnyčios užrakinimas sukėlė kai kurių tikinčiųjų nuostabą ar pasipiktinimą.
Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris monsinjoras Adolfas Grušas aiškina, kad pagal Kanonų teisės kodeksą, įėjimas į bažnyčią pamaldų metų turi būti laisvas ir nemokamas. „Tačiau čia suprantamos viešos pamaldos – Mišios ar kas kita, kur rengiama bendruomenei. Jei žmogus pageidauja didesnio rezervuotumo, jokio įsakmaus draudimo nėra“, - tikino A. Grušas.
Pasak jo, jeigu toks draudimas būtų, sovietmečiu nebūtų susituokę daugybė partinių. „Jie irgi su dviem liudininkais eidavo į uždarą bažnyčią, kad niekas nematytų“, - kalbėjo kancleris.
A.Grušo teigimu, bažnyčia turi pasirūpinti, kad tokių pamaldų metu nebūtų susikirtimų su kitomis apeigomis.
Taigi, pasak jo, iš principo galima paprašyti apeigų metu užrakinti ir katedrą. Mat esminis tikslas – žmogaus gerovė. Jeigu numatoma, kad, pavyzdžiui, šventoriuje vestuvininkų lauks smalsuolių minia, galima uždaryti ir šventorių. Dėl to reikia tartis su kunigu.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Ričardas Doveika sakė iš žmogiškosios pusės suprantantis, kad atlikėjas galėjo norėti asmeninės šventės, paprasto privatumo, kuriame galėtų prisiekti savo meilę ir ištikimybę.
Jis svarstė, kad uždaryti bažnyčią ir šventorių kunigo paprašyta norint „išlaikyti privatumą ir iš pagarbos pačioms apeigoms ir savo asmeninei šventei“. Be to, pasak R. Doveikos, tikinčiųjų apeigoms nebuvo sukliudyta. Jis patarė bažnyčios ir šventoriaus uždarymo motyvų teirautis pas bažnyčios kleboną. Tačiau pastarasis DELFI sakė situacijos nekomentuosiantis.
G.Kadžytė: pasielgta neetiškai nuo pat pradžių
Etnologė Gražina Kadžytė teigia, kad bažnyčia – tam tikros parapijos bendruomenės maldos namai, tad parapijos bendruomenė turi teisę juose būti. „Manau, be reikalo pučiami muilo burbulai, be reikalo žurnalistai dirba keliems „šoumenams“. Norėjo žmonės pasidaryti reklamą – pasidarė. Tai - rimtoms vestuvėms netinkamas pasielgimas“, - šventoriaus užrakinimą komentavo etnologė, patardama tokius vaikiškus dalykus visai ignoruoti.
Pasak G. Kadžytės, visais laikais norintys tuoktis neviešai galėjo padaryti. „Ir seniau būdavo – ateina arba anksti rytą, arba vėlai vakare. Juk paskelbtos valandos, kada bažnyčios atdaros. Norit privačiai – ateikit, kada netrukdot kitiems – anksti rytą arba vėlai vakare, taip privačiai ir tyliai susituoksite“, - sakė etnologė.
Pašnekovė primena, kad bet kur padorioje bendruomenėje galioja mandagumo normos, o minėtu atveju neetiškai pasielgta nuo pat pradžių: „Reikia žinoti laiką ir vietą, kad tai, ką darai, padarytum teisingai ir gerai“.