Dėl šios priežasties partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R. Paksas, kuris iš prezidento posto buvo atstatydintas 2004 m., viešojoje erdvėje nuolat eksploatuoja „prezidento“ vardą, o partijos nariai į jį kitaip ir nesikreipia.
Į naujos redakcijos Prezidento įstatymą, kuris Seime svarstomas drauge su kitais prezidento bei jo šeimos narių socialines garantijas aptariančiais teisės aktais, parlamentarai nutarė įtraukti konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno pataisą, kad nušalintasis valstybės vadovas prezidentu nebesivadintų.
„Apkalta yra apkalta. Tai yra pašalinimas iš pareigų. Tai nėra fizinė bausmė. Ji turi turėti moralines pasekmes. (Asmuo, kuris buvo prezidentu – DELFI), tegul vadinasi, kad jis tokiu buvo. Nes kuo jisai skiriasi, pavyzdžiui, nuo Algirdo Brazausko, kuris buvęs prezidentas ir neturėjęs jokių apkaltų? Kaip mes atskirsim? Abu lygūs? Na, nemanyčiau“, - DELFI sakė pataisos iniciatorius S. Pečeliūnas.
Šiai pataisai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pirmadienį jai nesipriešino ir parlamentarai, todėl visam įstatymų paketui buvo pritarta po svarstymo. Kad pataisa įsigaliotų, jai Seimas turi pritarti po priėmimo, o prezidentas Valdas Adamkus – suraityti savo parašą. Nuo tos minutės R. Paksas gali likti tik „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku – prezidentu tituluojamas jis negalėtų būti.
Pirmadienį svarstant visą teisės aktų pakeitimų paketą nė vienas „tvarkietis“ neišreiškė priešiškos pozicijos – kita vertus, posėdžių salėje tuo metu registravosi tik 4 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai (Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Ona Valiukevičiūtė ir Remigijus Ačas), kai frakciją sudaro 11 narių.
R. Paksas, kuris vienintelis Lietuvoje ir Europoje yra patyręs, ką reiškia pašalinimas iš posto, sako, kad įstatymo neskaitė, tačiau esą jo jau niekas nestebina: „Manęs jau niekas nestebina. Ateis laikas, nereikės sukti galvos dėl šito dalyko, viskas susistatys į savo vietas“.
Paklausus, ką turi reikšti jo žodžiai, pašalintasis prezidentas atsakė, kad prezidento postą darkart užims bet kokiu atveju.
„Tai turėtų reikšti, kad Rolandas Paksas užims prezidento postą ir dviprasmybės pasibaigs“, - sakė R. Paksas.
Pasidomėjus, ar tik nerengia valstybės perversmo, „tvarkiečių“ lyderis užtikrino, kad taip nėra, tačiau planų, kaip jis ketina užimti valstybės vadovo pareigas, nors šios jam yra neprieinamos iki gyvos galvos, nesutiko: „Būčiau labai prastas politikas, jei jums tą išaiškinčiau, kad mano oponentai sugalvotų ką padaryti, kad taip nebūtų“. DELFI primena, kad R. Paksas negali eiti pareigų, kur reikia duoti priesaiką, mat pagal Konstitucinio Teismo sprendimą iš prezidento posto pašalintas už priesaikos sulaužymą. Šis draudimas R. Paksui galioja iki gyvos galvos.
Priesaiką, prieš pradėdami eiti savo pareigas, duoda prezidentas, Seimo nariai, ministrų kabineto nariai, teisėjai, valstybės kontrolierius ir kiti asmenys. Neseniai parlamente priimtas naujas Vietos savivaldos įstatymas, kuriuo nustatyta, kad priesaiką duoti privalo ir išrinkti savivaldybių tarybų nariai. R. Paksui, kuris šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, tai užkirstų kelią kitą kadenciją dirbti tarybos nariu.