Anot Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės, toks įsitraukimas į renginius padeda įsisąmoninti istorijos pamokas, susimąstyti apie žmogaus vertės nebuvimą totalitarinėje sistemoje.
"Kalbėdami apie aukas dažnai minime įvairius skaičius. Tačiau dažnai už šių skaičių nepastebime istorijos pamokų, nesusimąstome", - sakė ji.
Pasak I. Vilkienės, tik per tokius minėjimus istorijos pamokos apie Lietuvos gyventojų genocidą bus prasmingos, paskatins moksleivius susimąstyti apie tuometės ir dabartinės visuomenės, o kartu ir savo moralinį veidą.
Mintis pagerbimui pasirinkti akmenį kilo iš Izraelyje paplitusios tradicijos kaip atminties simbolį į kapus nešti ne gėlių, o akmenį.
Vilniuje minėjimo "Praeities akmuo" idėją turėtų pratęsti pažintinė mokinių kelionė po istorines su žydų gyvenimu, holokausto tematika susijusias vietas. Į pažintinę kelionę mokiniai leisis pagal tai progai skirtus istorinių vietų žemėlapius.
Minėjime dalyvaujančius mokinius mokytojai supažindins su žydų genocido tema susijusiais istoriniais faktais, holokausto paliestų žmonių istorijomis, žydų gelbėjimo iš geto atvejais. Tai padės mokiniams suvokti renginio reikšmę ir paaiškins žodžio "Atmintis" prasmę.
Tokias pamokas komisija rengia nuo 2003 metų.
1943 metų rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 tūkst. žydų, kurių per karą buvo sunaikinta apie 95 proc.